Kas yra achluofobija?

Achluofobija yra tamsos baimė. Ši fobija žinoma įvairiais kitais pavadinimais, įskaitant niktofobiją ir skotofobiją, ir ji paplitusi tiek vaikams, tiek suaugusiems. Kai kurie žmonės randa būdų, kaip įveikti savo achluofobiją, rasti būdą su ja gyventi, o kiti aktyviai ieško gydymo. Žmonėms, kenčiantiems nuo šios būklės, yra daugybė gydymo galimybių.

Yra keletas priežasčių, kodėl gali išsivystyti achluofobija. Kartais tai iškyla reaguojant į konkretų įvykį ar traumą, kai pacientas bijo įvykio pasikartojimo. Kitais atvejais ji atrodo spontaniškai, atspindi pasąmoningą baimę, kuri tapo ryškesnė. Žmonės, kurie bijo tamsos, gali reikalauti miegoti su naktine šviesa ir dažnai atsisako vaikščioti naktį arba išreiškia baimę eidami per tamsų namą ar kambarį.

Tamsos baimę gali lydėti prakaitavimas, padažnėjęs širdies susitraukimų dažnis, pykinimas, aukštas kraujospūdis, stipri baimė, sumišimas ir įvairūs kiti fiziniai simptomai. Achluofobija sergančiam asmeniui taip pat gali pasireikšti sunkesni simptomai, jei iš jo tyčiojamasi, ir atsiranda nerimas dėl fobijos, be nerimo dėl tamsos, kuri padidina emocinį stresą. Taip pat gali išsivystyti papildomos fobijos; pavyzdžiui, vaikas, kuriam liepiama nebijoti tamsos, taip pat gali pradėti bijoti monstrų po lova ar spintoje.

Achluofobijos gydymo metodai skiriasi, priklausomai nuo konkretaus atvejo ir paciento amžiaus. Kognityvinė terapija, apimanti diskusijas apie fobijos kilmę, yra įprasta, o kai kurie terapeutai taip pat mėgsta naudoti hipnozę, meno terapiją ir kitus metodus, kad pasiektų pasąmonę. Kai kurie terapeutai taip pat skatina naudoti desensibilizacijos metodą, kai pacientas yra veikiamas tamsesnėse aplinkose, o terapeutas padeda palaikyti. Laikui bėgant ekspozicijos trukmė gali būti padidinta. Fiziologiniams simptomams valdyti taip pat gali būti naudojami vaistai, tokie kaip vaistai nuo nerimo.

Svarbus dalykas, kurį reikia žinoti apie achluofobiją, yra tai, kad tamsos baimė yra labai tikra ir tai yra tinkama psichologinė būklė. Žmonės neturėtų gėdytis, kad tamsoje jaučiasi nervingi ar išsigandę, todėl patartina pagalbos ieškoti anksti, kol simptomai dar nepasunkėja. Palaikantys draugai ir šeimos nariai taip pat labai svarbūs pacientams, todėl žmonės turėtų susilaikyti nuo tamsos baimę patiriančių pacientų erzinimo.