Lėtinis gastritas reiškia ilgalaikius arba pasikartojančius skrandžio uždegimo epizodus. Gleivių dangalas, supantis skrandžio vidų, gali užsidegti dėl infekcijos, traumų, per didelio priešuždegiminių vaistų vartojimo ar lėtinės sveikatos būklės. Daugelis lėtinio gastrito atvejų nediagnozuojami ir negydomi, nes nesukelia didelių simptomų. Kai pasireiškia simptomai, jie paprastai apima apetito praradimą, nuobodus skausmus ir pykinimo priepuolius. Daugeliu atvejų galima palengvinti gydymą sutelkus dėmesį į pagrindinės priežasties pašalinimą.
Skrandžio gleivinė yra minkšta, bet kieta audinių struktūra. Jis plečiasi, kad būtų vietos maistui ir neleidžiama skrandžio rūgščiai ištrūkti. Tačiau jei pamušalas pažeistas, rūgštys gali prasiskverbti pro sieneles ir sukelti lėtinį dirginimą bei uždegimą. Dažniausia šios būklės priežastis – visame pasaulyje aptinkama bakterija, vadinama Helicobacter pylori (H. pylori). H. pylori paprastai yra nekenksmingas, tačiau žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi, ji gali sukelti didelių skrandžio infekcijų.
Pernelyg didelis nereceptinių vaistų nuo uždegimo, tokių kaip aspirinas ir ibuprofenas, vartojimas taip pat gali pažeisti skrandžio gleivinę ir padidinti tikimybę susirgti lėtiniu gastritu. Kasdien vartojant rekomenduojamą ar didesnę dozę, gleivinė gali sudirginti taip, kad ji atsidarys ir rūgštis gali išeiti. Didelis streso lygis, piktnaudžiavimas alkoholiu, senėjimas ir autoimuniniai sutrikimai, tokie kaip žalinga anemija, taip pat gali padidinti gastrito komplikacijų tikimybę.
Kai kurie žmonės, sergantys lėtiniu gastritu, nejaučia simptomų pirmosiomis ligos stadijomis, jei iš viso nejaučia. Dažni simptomai yra nuolatinis nuobodus skausmas viršutinėje pilvo dalyje ir sunkumai valgyti daugiau nei labai mažas maisto porcijas. Svorio metimas yra dažnas reiškinys, kai mažėja žmogaus apetitas. Ligai progresuojant gali atsirasti kitų simptomų, tokių kaip pykinimas, vėmimas ir virškinimo sutrikimai. Negydoma gali sukelti skausmingų skrandžio opų ir kruvinų vėmimų.
Gydytojas paprastai gali diagnozuoti lėtinį gastritą, peržiūrėdamas simptomus ir patikrinęs kraujo bei išmatų mėginius, ar nėra H. pylori. Jei bakterijos nerandama, gydytojas gali nuspręsti apžiūrėti skrandžio gleivinę endoskopine kamera arba rentgeno spinduliu, kad nustatytų didelių pažeidimo požymius. Gali būti atliekama audinių biopsija, siekiant nustatyti pažeidimo sunkumą ir pašalinti kitas problemas, tokias kaip skrandžio vėžys.
Gydymas priklauso nuo pagrindinės problemos. Bakterinės infekcijos paprastai išnyksta per dvi ar keturias savaites vartojant geriamuosius antibiotikus. Autoimuniniai sutrikimai paprastai gydomi receptiniais vaistais. Pacientams patariama vengti per daug vartoti priešuždegiminių vaistų, alkoholio ir kavos, kad sumažėtų tolesnės žalos tikimybė. Be to, streso mažinimo metodų taikymas, reguliari mankšta ir sveika mityba gali padėti išvengti gastrito pasikartojimo.