Venograma yra diagnostinis testas, kurio metu naudojami rentgeno vaizdai, siekiant sekti specialių dažų tekėjimą per kūno venas. Radiologai gali atlikti testą, norėdami ieškoti kraujo krešulių, navikų ir neįprastai plačių ar siaurų venų. Be to, gali būti paimta venograma, siekiant nustatyti sveikus kraujagysles, kurios gali būti persodintos į širdį ar kaklą šuntavimo procedūrai atlikti. Testas paprastai yra greitas, neskausmingas ir labai veiksmingas nustatant fizines anomalijas, kurių negalima lengvai ištirti naudojant kitas diagnostikos priemones.
Kai pacientui paskiriama venograma, tyrimo dieną jo paprastai prašoma nevalgyti ir negerti nieko, išskyrus vandenį. Surenkama išsami ligos istorija, siekiant įsitikinti, kad procedūra bus saugi ir pacientas nėra alergiškas dažams. Pacientas aprengiamas ligoninės chalatu ir nuvežamas į radiologijos laboratoriją tyrimams. Jis atsigula ant stalo, kad specialistas galėtų sterilizuoti injekcijos vietą, kuri gali būti pėdoje, kirkšnyje, rankoje ar liemenyje. Gali būti skiriamas vietinis anestetikas, kuris laikinai nutirpsta vieta.
Kai pacientas yra paruoštas, radiologas į veną suleidžia kontrastinių dažų, kuriuose yra jodo arba bario tirpalo. Dažai keliauja per kraujagysles šalia injekcijos vietos, palikdami pėdsaką, kurį lengva aptikti rentgeno nuotraukose. Tada iš kelių skirtingų kampų paimamas rentgeno nuotraukų rinkinys. Po procedūros radiologas gali į veną suleisti fiziologinio tirpalo, kad praskiestų dažus, ir kraujo skiediklio, kad išvengtų krešėjimo. Tada pacientas vežamas į ligoninės kambarį ir jam nurodoma gerti daug vandens, kad būtų lengviau išplauti dažus iš jo ar jos sistemos.
Venogramos vaizdus atidžiai peržiūri apmokytas radiologijos specialistas. Jis arba ji palygina rentgeno spindulius iš skirtingų kampų ir nustato anomalijų dydį, vietą ir pobūdį. Jei dažų kelias staiga sutrinka, specialistas gali būti gana tikras, kad yra kraujo krešulys. Jei dažai eina neįprastu keliu, gali būti aptikti navikai ir struktūriniai defektai. Be to, pagal dažų judesius galima aptikti plyšusias, silpnas ar per plačias venas.
Dažniausia venogramos atlikimo priežastis yra patikrinti, ar nėra būklės, vadinamos giliųjų venų tromboze (GVT). GVT yra didelis, greitai besivystantis kraujo krešulys vienoje iš pagrindinių kojų kraujagyslių, galintis sutrikdyti kraujo tekėjimą į širdį ir galintis sukelti širdies priepuolį ar insultą. Ultragarso ir įprastinių rentgeno spindulių dažnai nepakanka norint tiksliai nustatyti GVT vietą ir sunkumą, tačiau venograma paprastai yra labai veiksminga. Gydymo sprendimai priimami iš karto po venogramos tyrimo, kad būtų užtikrintos geriausios galimybės pasveikti.