Quadriparesis, taip pat žinomas kaip tetraparezė, yra visų keturių galūnių silpnumas. Jis susijęs su kvadriplegija arba tetraplegija, kai paralyžiuotos visos keturios galūnės. Yra daug dalykų, kurie gali sukelti šią būklę, ir yra keletas gydymo būdų. Paprastai pacientas turi būti prižiūrimas neurologo, medicinos specialisto, kuris daugiausia dėmesio skiria nervų sistemos sutrikimams.
Kvadripareze sergančių pacientų galūnių funkcijos gali būti skirtingo lygio, atsižvelgiant į sužalojimo specifiką. Kai kuriems pacientams galūnės gali būti silpnos ir pacientas gali nekontroliuoti motorinių medžiagų. Kiti pacientai gali turėti didelių paralyžiaus sričių, o kiti gali turėti gana gerus motorinius įgūdžius. Neurologas gali atlikti išsamų tyrimą, kad tiksliai išsiaiškintų problemos kilmę, nustatydamas, kurie nervai yra paveikti.
Įgimtos sąlygos, tokios kaip raumenų distrofija ir cerebrinis paralyžius, yra susijusios su šia problema, nes keturparetinis cerebrinis paralyžius, dar žinomas kaip spazminis keturparetinis cerebrinis paralyžius, yra sunkiausia cerebrinio paralyžiaus forma. Žmonės taip pat gali susirgti šia liga dėl degeneracinių neurologinių būklių. Taip pat gali atsirasti nugaros smegenų trauma, pvz., dėl kritimo, automobilio avarijos ar plyšusio disko. Visais atvejais signalai, siunčiami palei stuburą, yra bent iš dalies pertraukiami, o tai reiškia, kad nervai, esantys žemiau pertrūkio srities, neatlieka viso funkcionalumo. Sergant kvadriplegija, paciento nervai išvis negali siųsti jokių signalų, jiems trūksta motorinio ir jutimo įvesties.
Kai pacientui pasireiškia kvadriparezė, pirmiausia reikia išsiaiškinti, kuri stuburo sritis yra susijusi ir kas sukelia silpnumą bei jutimo praradimą. Tai atliekama naudojant neurologinį tyrimą, paciento apklausą ir medicininius stuburo vaizdinius tyrimus. Kuriant požiūrį į valdymą ir gydymą, svarbu nustatyti dalyvavimo lygį ir priežastį.
Gydymas gali apimti operaciją siekiant išspręsti tokias problemas kaip diskai, kurie atsitrenkia į stuburo smegenis, kartu su fizine terapija, kad raumenys neatrofuotųsi ir išvengtų kontraktūrų. Pacientams taip pat gali būti naudinga naudoti pagalbinius prietaisus, pvz., lazdą, vežimėlį ar paspirtuką, jei jiems sunku vaikščioti. Taip pat gali sutrikti fizinės funkcijos, pavyzdžiui, skrandžio ištuštinimas, todėl reikia imtis papildomų priemonių, kad pacientas jaustųsi patogiai.