Kas yra kraujavimas?

Kraujavimas yra gausus kraujavimas, kuris gali kelti pavojų sveikatai dėl prarasto kraujo tūrio arba kraujavimo vietos. Tai gali turėti įvairiausių priežasčių – nuo ​​smegenų arterioveninės malformacijos plyšimo iki sunkios traumos automobilio avarijos metu. Kai pacientui ištinka kraujavimas, priežiūros paslaugų teikėjai turi nustatyti ir sustabdyti kraujavimą, pašalinti komplikacijas ir išlaikyti paciento būklę stabilią. Kai kurie kraujo netekimai gali būti mirtini dėl didelio netekimo kiekio.

Slaugytojai gali naudoti daugybę skalių, kad klasifikuotų kraujavimą pagal sunkumą. Kai kurios sistemos apima nuo vienos iki penkių klasių, o kitos turi tik keturias. Penkių klasių skalėje klasifikacija prasideda nuo žemiausios klasės – vienos, kai netenkama maždaug 7 % kraujo tūrio, iki aukščiausios – penkių, kai pacientas prarado 40 % ar daugiau kraujo tūrio. Paprastai dėl lengvo kraujavimo netenkama mažiau nei 15% kraujo tūrio. Nuo 15 % iki 30 % arba 30 % iki 40 % nuostoliai yra rimtesni, o 40 % ar didesni nuostoliai kelia didelį susirūpinimą.

Viena iš galimų komplikacijų yra hipovoleminis šokas, kai pacientas patiria šoką dėl didelio kraujo netekimo ir gali pradėti patirti organų pažeidimus ir galimą kūno organų nepakankamumą. Esant vidiniam kraujavimui, kraujas gali kauptis ir susidaryti mėlynių arba sukelti spaudimą organams, dėl kurių jie gali sutrikti. Smegenyse tai kelia ypatingą susirūpinimą, nes kaukolėje yra mažai vietos spaudimui, o kraujas gali pakenkti smegenims. Paciento kraujo netekimas taip pat pažeidžia smegenų ląsteles, kurios negauna pakankamai kraujo, todėl jam gali kilti rimtų komplikacijų pavojus.

Pacientai gali kraujuoti dėl rimtų sužalojimų šalia pagrindinių kraujagyslių, trapių kraujagyslių plyšimo arba lėto kraujavimo, kuris anksti nenustatomas, nes simptomai gali būti neryškūs. Bet kuriuo atveju, kai atrodo, kad pacientas turi vidinių sužalojimų, gydytojas gali norėti atlikti įvertinimą, kad patikrintų vidinį kraujavimą. Ypač atidžiai stebimi galvos traumos, ar neatsiranda kraujavimo požymių, nes paklaida nėra labai atlaidi.

Pirmoji pagalba esant kraujavimui lauke apima spaudimą sustabdyti kraujavimą, jei galima rasti šaltinį ir tai įmanoma. Taip pat reikia atidžiai stebėti paciento kvėpavimo takus ir kvėpavimą. Hipovoleminis šokas gali sukelti paviršutinišką kvėpavimą, todėl gali prireikti gelbėjimo. Taip pat nepatartina paciento judinti arba pašalinti įsmeigtus svetimkūnius, nes tai gali sukelti naujų sužalojimų pavojų.