Naktinė epilepsija yra būklė, kai pacientai patiria traukulius naktį, dažniausiai miegant. Dažnai žmonės, sergantys šia liga, nežino, kad juos ištinka naktiniai traukuliai, ypač todėl, kad pacientai kartais gali giliai užmigti iš karto po naktinio priepuolio. Net jei kas nors kitas mato priepuolį, jis ar ji gali nežinoti, kad priepuolis vyksta, nes priepuolių metu atlikti nevalingi judesiai gali atrodyti nedaug kitaip nei įprasti miego judesiai. Kai kurie naktinių traukulių simptomai yra pabudimas skausmingas ir labai pavargęs net po ilgos nakties miego ir pabudimas nuo galvos skausmo ar galvos svaigimo. Žmonės, kenčiantys nuo naktinių traukulių, taip pat gali pabusti ir pastebėti, kad miegodami sušlapino lovą arba įkando liežuvį.
Gydytojai gali atlikti testus, kad nustatytų, ar asmenys patiria naktinę epilepsiją. Vienas iš dažniausiai naudojamų testų yra elektroencefalograma (EEG), kuri matuoja smegenų veiklą. Gydytojas gali naudoti EEG tyrimo rezultatus, kad nustatytų, ar pacientas neserga epilepsija ar kokiu nors kitu miego sutrikimu.
Naktinė epilepsija yra panaši į įprastą epilepsiją. Tačiau naktiniai traukuliai tam tikra prasme yra mažiau pavojingi nei dienos priepuoliai. Kadangi užklupus nakties priepuoliams pacientai dažniausiai jau guli, mažiau tikėtina, kad jie susižalotų dėl tokių dalykų kaip pargriuvimas ar nesuvaldymas vairuojant. Naktinė epilepsija kelia tam tikrą smegenų sukrėtimo pavojų, nes žmogus, ištiktas nakties priepuolio, gali susitrenkti galvą į galvūgalį arba sieną už lovos.
Priepuoliai, patiriami sergant naktine epilepsija, dažnai būna toniniai-kloniniai arba gran maliniai priepuoliai. Toniniai-kloniniai traukuliai vyksta dviem fazėmis. Pirmojoje, tonizuojančioje, fazėje žmogus netenka sąmonės, įsitempia raumenys, o priepuolį patyręs asmuo gali skleisti garsius balso garsus, kuriuos sukelia greitai iš plaučių pasišalinantis oras. Ši fazė paprastai trunka tik kelias sekundes. Kloninės fazės metu raumenys greitai susitraukia ir atsipalaiduoja, sukeldami traukulius, kurių stiprumas gali būti nuo lengvų raumenų trūkčiojimų iki stipraus drebėjimo.
Specifinė naktinės epilepsijos rūšis yra autosominė dominuojanti naktinė priekinės skilties epilepsija (ADNFLE). ADNFLE yra retas sutrikimas, kuris dažnai prasideda vaikystėje ir sukelia trumpus, žiaurius priepuolius miego metu. Šio sutrikimo simptomai iš pradžių dažnai klaidingai diagnozuojami kaip košmarai ar naktiniai siaubai. Manoma, kad ADNFLE priežastis yra skaidulų tarp talamo ir smegenų žievės, vadinamų talamokortikinėmis kilpomis, veikimo sutrikimas.
Naktinė epilepsija paprastai gydoma vaistais nuo epilepsijos. Tais atvejais, kai epilepsija yra atspari gydymui vaistais, chirurgija gali būti gydymo galimybė. Priepuolius kartais galima sumažinti pakeitus dietą ir vengiant priepuolių.