Atrankinis vizualinis dėmesys leidžia žmogui paimti iš aplinkos labai daug vaizdinių duomenų, bet pasirūpinti tik maža jų dalimi. Per akis į žmogaus smegenis patenka labai daug informacijos, todėl smegenys apdoroja tik nedidelę jos dalį, likusią nusprendžia ignoruoti – tai yra žinoma kaip nedėmesingas aklumas. Nors smegenys ir toliau vienu metu gauna duomenis iš viso regėjimo lauko, didžioji dalis šių duomenų dažniausiai nepaisoma. Vietoj to, selektyvus vizualinis dėmesys sumažina regėjimo lauko dėmesį į mažesnę viso lauko dalį, kad žmogus galėtų sutelkti dėmesį į tuo metu svarbias detales.
Žmogaus smegenyse vyksta dviejų tipų vizualinis apdorojimas. Pirmasis vadinamas išankstiniu dėmesingu apdorojimu ir vyksta visame žmogaus regėjimo lauke vienu metu. Toks apdorojimas leidžia žmogui pastebėti aplinkos pokyčius. Pavyzdžiui, objektas, kuris anksčiau buvo nejudantis ir staiga pradėjo judėti, arba skirtingos spalvos objektas tarp tos pačios spalvos objektų, atkreips asmens atrankinį regėjimą. Evoliuciškai šis išankstinio duomenų apdorojimo metodas leido žmonėms išgyventi priešiškoje aplinkoje.
Išsirinkus objektą ar objektus iš išankstinio duomenų apdorojimo lauko, žmogus sutelkia dėmesį į jį. Šis objektas tampa akių židiniu ir jam suteikiama didelė darbinės atminties dalis. Tačiau išankstinio dėmesingumo laukas išlieka aktyvus ir gali įspėti asmenį apie kitą aplinkos pasikeitimą, jei toks atsiranda. Dėmesys gali būti sutelktas naudojant metodą „iš viršaus į apačią“ arba „iš apačios į viršų“. Taikant metodą „iš viršaus į apačią“, nukrypimai nuo esamos aplinkos sukelia atrankinę viziją, tačiau „iš apačios į viršų“ metodu dėmesys sutelkiamas remiantis ankstesne patirtimi ir ilgalaikės atminties lūkesčiais.
Kai žmonės skiria savo dėmesį vienam dalykui savo regėjimo lauke, gali tapti akli kitiems objektams ar įvykiams, kuriuos žmogus gali matyti. Taip atsitinka todėl, kad smegenys nustato, kad šie kiti dalykai nėra tokie svarbūs, kaip kad ir į ką žmogus šiuo metu sutelkia dėmesį. Atrankinio regėjimo dėmesio fokusavimo diapazonas gali siekti vieną laipsnį viso regėjimo lauko. Mokslininkai nėra tikri, kiek daug dėmesio gali turėti žmogus.