Tikų sutrikimai, kuriems būdingi nevalingi judesiai, balsavimas ar gestai, dažniausiai pasireiškia ankstyvoje vaikystėje. Dažniausiai šie tiki paprastai išnyksta subrendus. Tačiau taip būna ne visada. Tiesą sakant, tie, kurie išgyvena 12 mėnesių ar ilgiau, yra apibrėžiami kaip lėtiniai, kaip nurodyta Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadove (DSM).
DSM toliau apibrėžia skirtingus tiko sutrikimų tipus pagal jų dažnį ir išraiškos ilgį. Kiti tiko sutrikimo klasifikavimo kriterijai apima pasireiškimo amžių ir pasireiškimo būdą (ty balso ar motorikos). Kiti kriterijai padeda išskirti išorinius veiksnius, galinčius turėti įtakos tiko sutrikimams, pvz., emocinį stresą, fizinę traumą ar vaistus.
Laikini tiko sutrikimai yra labiausiai paplitęs tipas ir gali pasireikšti iki 20 procentų vaikų iki 18 metų amžiaus. Kaip matyti iš pavadinimo, šie tikų tipai paprastai būna trumpalaikiai ir laikui bėgant mažėja be medicininės intervencijos. Laikini tiki taip pat gali pasireikšti labai įvairiai. Pavyzdžiui, trumpalaikiai foninio tikėjimo sutrikimai gali apimti pasikartojantį gerklės valymą arba niurzgėjimą, o trumpalaikis motorinis tikas gali pasireikšti kaip nuolatinis akių mirksėjimas arba koordinuoti pirštų judesiai. Laikini tikėjimo sutrikimai taip pat dažnai susiję su elgesio pasikeitimu, dėl kurio jie dažnai atmetami kaip nervingi įpročiai.
Lėtinis tiko sutrikimas apibrėžiamas kaip balso arba motorinis ir trunka ilgiau nei metus, kartais net keletą metų. Skirtingai nuo trumpalaikių tikų, pasikartojantis ar nevalingas elgesys išlieka pastovus per visą sutrikimo laikotarpį. Be to, lėtiniai tikėjimo sutrikimai dažniausiai apima kelis tos pačios kilmės elgesius, bet niekada nėra ir motoriniai, ir balsiniai.
Taip pat yra skirtumas tarp paprastų ir sudėtingų tikų. Pavyzdžiui, esant paprastam motoriniam tikui, nevalingas judesys yra staigus ir trumpalaikis. Priešingai, sudėtingų motorinių tikų judesiai atrodo labiau apgalvoti, netgi atrodo sąmoningai. Paprasti balso tiki taip pat apima atsitiktinių garsų ar posakių kūrimą, o sudėtingiems balso tikimams būdingi tikri žodžiai ar frazės.
Yra papildomų paprastų ir sudėtingų tiko sutrikimų klasifikacijų. Balso tikėjimas, apimantis staiga išryškėjančias nešvankybes, vadinamas koprolalia, o prievarta kartoti tuos pačius žodžius vėl ir vėl vadinama palilalia. Be to, kitų ištartų žodžių „papūga“ žinoma kaip echolalija. Panašiai kopropraksija yra terminas, reiškiantis nevalingus nepadorius gestus, o echopraksija reiškia kitų žmonių gestus.
Tourette sindromas, taip pat žinomas kaip Tourette sutrikimas, yra pati sunkiausia tiko sutrikimo forma, pasireiškianti tiek vokaliniu, tiek motoriniu tiku. Šių tikų atsiradimo dažnis ir laipsnis kiekvienam asmeniui skiriasi. Yra keletas įrodymų, leidžiančių manyti, kad Tourette’o liga gali būti genetiškai paveldima per biliniją, ty kilusi iš abiejų tėvų. Konkrečiai, mokslininkai nustatė stiprų ryšį tarp Tourette’o vaikų, kurių tėvai taip pat vaikystėje pasireiškė tiku, ir motinų, kurioms buvo būdingas obsesinis-kompulsinis elgesys.