Dislipidemija yra sveikatos būklė, pasireiškianti žmonėms, kurių kraujyje yra nenormalus lipidų, pvz., cholesterolio ar trigliceridų, kiekis. Ši būklė gali būti susijusi su dideliu mažo tankio lipoproteinų (MTL) kiekiu kraujyje, dideliu trigliceridų kiekiu arba mažu didelio tankio lipoproteinų (DTL) kiekiu kraujyje. Gydytojai paprastai diagnozuoja šią sveikatos būklę atlikdami kraujo tyrimus, kuriais matuojamas lipidų kiekis kraujyje. Žmonės, kurių kraujo lipidų kiekis kraujyje yra nenormalus, gali patirti kai kurių simptomų, tačiau daugeliu atvejų ši būklė išsivysto be simptomų. Dislipidemija sergančius pacientus gydytojai paprastai gydo vaistais ir rekomendacijomis dėl gyvenimo būdo pokyčių.
Gydytojai dažniausiai diagnozuoja dislipidemijos atvejus atlikdami kelis kraujo lipidų tyrimus. Pacientai paprastai turi aukštą mažo tankio lipoproteinų kiekį kraujyje, jei jie turi daugiau nei 100 miligramų MTL viename decilitre. Didelis trigliceridų kiekis paprastai atsiranda, kai trigliceridų kiekis kraujyje yra didesnis nei 150 miligramų viename kraujo decilitre. Mažas didelio tankio lipoproteinų kiekis gali išsivystyti dislipidemijos atvejais, kai žmonės turi mažiau nei 40 miligramų DTL viename decilitre.
Kai kuriais atvejais žmonėms, kurių cholesterolio kiekis yra padidėjęs, odoje ar sausgyslėse gali susidaryti riebalų sankaupų. Nenormaliai didelis trigliceridų kiekis kraujyje gali sukelti blužnies arba kepenų padidėjimą, taip pat pankreatitą. Aterosklerozė yra arterijų susiaurėjimas, kuris gali pasireikšti kai kuriais dislipidemijos atvejais. Insulto ar širdies priepuolio rizika taip pat gali padidėti dislipidemija sergantiems pacientams, kuriems užsikimšusios ar susiaurėjusios arterijos.
Paprastai žmonėms senstant padidėja dislipidemijos rizika. Ši sveikatos būklė paprastai dažniau pasitaiko vyrams nei moterims. Antsvorio ir nutukusiems asmenims, taip pat fiziškai neaktyviems žmonėms taip pat gali padidėti cholesterolio ir trigliceridų kiekis kraujyje. Dietos, kuriose yra daug cholesterolio ar riebalų, kai kuriems asmenims gali padidinti nenormalaus lipidų kiekio riziką. Žmonės, kurie geria per daug alkoholinių gėrimų, taip pat gali turėti didesnę riziką susirgti dideliu kraujo lipidų kiekiu.
Pacientams, sergantiems cukriniu diabetu ir inkstų ligomis, dažnai padidėja lipidų kiekis kraujyje, ypač jei jų sveikatos būklė nėra veiksmingai gydoma. Cigarečių rūkymas kai kuriems žmonėms taip pat gali sukelti nesveiką cholesterolio kiekį kraujyje. Žmonėms, vartojantiems kelių rūšių vaistus, įskaitant estrogenus, kortikosteroidus ir geriamuosius kontraceptikus, gali padidėti dislipidemijos rizika. Tiazidiniai diuretikai ir kai kurie antivirusiniai vaistai taip pat gali padaryti kai kuriuos pacientus jautresnius šiai sveikatos būklei.
Gydytojai paprastai rekomenduoja keisti gyvenimo būdą, kad padidėtų lipidų kiekis kraujyje. Pacientai gali gauti mitybos rekomendacijų, įskaitant daugiau vaisių ir daržovių, taip pat sumažinti transriebalų rūgščių ir sočiųjų riebalų kiekį maiste. Asmenys, kurių cholesterolio kiekis yra padidėjęs, daugeliu atvejų gali pagerinti savo būklę reguliariai mankštindamiesi. Antsvorio turintys asmenys, kurie netenka svorio, ir rūkaliai, kurie metė rūkyti, gali pagerinti savo galimybes veiksmingai gydyti padidėjusį lipidų kiekį kraujyje. Kai kuriems pacientams naudingi vaistai, tokie kaip statinai.