Kraujo pasėlis yra kraujo tyrimo dalis, kuri gali padėti nustatyti, ar žmogaus kraujyje nėra bakterijų ar kitų infekcinių ligų sukėlėjų. Kraujo pasėlių gali prireikti, kai įtariama kraujo infekcija, pvz., septicemija, arba kai manoma, kad infekcija yra sunkiai nuskaitomose vietose. Pavyzdžiui, jei žmonės serga bakteriniu endokarditu, o bakterinės medžiagos nerodomos rentgeno spinduliuose ar echokardiogramose, gydytojai gali naudoti kraujo kultūrą, kad nustatytų jo buvimą, nes kai kurios bakterijos pasklis į kraują iš širdies.
Žmonėms, turintiems kraujo pasėlį, procedūra yra gana paprasta, tačiau ji apima mažiausiai du kraujo paėmimus, kurie paprastai paimami iš skirtingų kūno vietų, pavyzdžiui, priešingų rankų. Kiekviena ranka nuvaloma alkoholiu, kad oda neužterštų kraujo mėginio įprastomis odos bakterijomis. Tada paimti mėginiai yra specialiai apdorojami, siekiant išsiaiškinti, ar jie neaugs bakterijų.
Paprastai tai reiškia, kad mėginiai dedami į aparatą, kuris palaiko juos kūno temperatūroje, taigi, jei yra bakterijų, jos toliau augs. Tada mėginiai stebimi iki penkių dienų, siekiant nustatyti, ar nėra bakterijų. Tuo pačiu metu arba po teigiamo kraujo pasėlio, ty bakterijų buvimo, gydytojai turi išsiaiškinti, kokio tipo bakterijos yra, kad nustatytų, kaip geriausiai ją gydyti. Jie gali naudoti procesą, vadinamą subkultūra, kai bakterijas augina specialiose lėkštelėse su agaru, kad nustatytų jų tipą.
Laikas, kurio reikia norint nustatyti, ar kraujo pasėlis yra teigiamas, gali skirtis. Mėginius galima laikyti iki penkių dienų, kad įsitikintumėte, jog paimtame kraujyje niekas „neauga“. Paprastai, jei bakterijų yra organizme ir jos buvo pagautos mėginyje, o tai ne visada būna, prireikia poros dienų, kol kraujo pasėlis gali būti teigiamas. Kartais neigiamos kraujo kultūros nėra tikslios ir žmonėms gali tekti atlikti kelis tyrimus per kelias dienas, jei gydytojai pagrįstai įtaria bakterinę ar grybelinę infekciją kraujyje.
Yra žmonių, kuriems labiau tikėtina, kad bus atliktas kraujo pasėlis. Kūdikiai ir pagyvenę žmonės yra jautresni kraujo infekcijoms, nes jų imuninė sistema yra silpnesnė. Be to, tie, kurie serga imunosupresinėmis ligomis, pvz., vilklige ar AIDS, gali būti automatiškai labiau įtariami kraujo infekcijomis, jei jiems pasireiškia tokie simptomai kaip aukšta temperatūra, šaltkrėtis ir kūno skausmai. Tačiau šie simptomai ne visada rodo kraujo infekciją ir gali reikšti, kad kažkas turi nemalonų virusą, pavyzdžiui, gripo virusą. Be to, bet kurio amžiaus žmogus gali susirgti kraujo infekcija.