Hipochloreminė alkalozė yra sveikatos būklė, kai paciento organizme yra neįprastai mažas chlorido kiekis. Ši būklė dažniausiai atsiranda dėl labai didelio chlorido praradimo, o ne dėl mažo jo suvartojimo. Pacientai, kuriems gali kilti hipochloreminės alkalozės rizika, turėtų stebėti, ar nepasireiškia įspėjamieji požymiai, ir prireikus nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Chloridas yra elektrolito tipas, kurio organizmui reikia tinkamai funkcionuoti. Šis elektrolitas atlieka pagrindinį vaidmenį palaikant kraujospūdį, kraujo tūrį ir skysčių pH organizme. Jis taip pat reguliuoja skysčių kiekį organizmo ląstelėse.
Yra įvairių tipų alkalozės, tokių kaip kvėpavimo alkalozė ir metabolinė alkalozė. Ši bendra būklė rodo, kad kūno skysčiuose yra per daug bazės arba šarmų, o ne per rūgštūs. Paprastai inkstai ir plaučiai reguliuoja šias chemines medžiagas. Pacientas, sergantis hipochloremine alkaloze, gali turėti pagrindinę sveikatos būklę.
Kai kuriems žmonėms tokio tipo alkalozė išsivysto dėl nuolatinio vėmimo, dėl kurio labai netenkama skysčių. Hospitalizuotiems vaikams, kuriems taikomas diuretikas, taip pat gali išsivystyti hipochloreminė alkalozė. Gastroezofaginis refliuksas, kuris reiškia skrandžio turinio srautą aukštyn į stemplę, taip pat gali būti pagrindinė priežastis. Vaikams, kurie dažnai stipriai vemia, gali būti vadinama pylorinė stenozė, dėl kurios organizmas gali netekti per daug chlorido.
Pacientai, sergantys hipochloremine alkaloze, gali pastebėti, kad jų raumenys trūkčioja arba nuolatiniai raumenų spazmai. Jie taip pat gali jausti rankų drebėjimą ir galūnių bei veido srities tirpimą. Kiti simptomai gali būti galvos svaigimas, pykinimas ir vėmimas. Sumišimas taip pat yra dažnas simptomas, todėl pacientai ilgainiui gali patekti į stuporą arba į komą.
Jei pacientai nebus nedelsiant gydomi, gali išsivystyti tokių komplikacijų kaip smegenų pažeidimas. Tie, kuriems pasireiškia hipochloreminės alkalozės simptomai, greičiausiai bus tiriami dėl dehidratacijos požymių. Prieš pradėdamas gydymą, gydytojas paprastai paima šlapimo ir kraujo mėginius.
Paprastai tie, kurie serga lėtine, o ne ūmine, hipochloremine alkaloze, bus gydomi lėčiau arba maždaug per 24 valandas. Paciento dehidratacijai koreguoti bus skiriamas izotoninis natrio chlorido tirpalas ir į veną leidžiami skysčiai. Per kitas 72 valandas gydytojas paskirs palaikomąsias skysčių ir elektrolitų dozes. Kai paciento būklė pakankamai pakoreguota, jam gali būti skiriamos vėlesnės palaikomosios kalio druskų ir chlorido dozės.