Psichologinis kančia yra platus terminas, apibūdinantis ūminį psichinį stresą, atsirandantį dėl gyvenimo aplinkybių ar psichinės ligos. Nelaimės lygis matuojamas atsižvelgiant į simptomų sunkumą ir jų poveikį kasdieniam žmogaus gyvenimui. Kai kurios apklausos rodo, kad psichologinis stresas gali turėti įtakos atsigavimui nuo ligos ir mirčių skaičiui.
Daugelis gyvenimo įvykių gali sukelti psichologinį sukrėtimą, kuris, ekspertų nuomone, yra nukrypimas nuo įprasto psichinės sveikatos ir laimės lygio. Mylimo žmogaus mirtis, skyrybos, dalyvavimas kare ir darbo netekimas yra vieni svarbiausių gyvenimo įvykių, galinčių sukelti didelį kančios lygį. Asmuo, kenčiantis nuo distreso, gali turėti diagnozuotą psichikos sutrikimą arba ne, nors svarbu pažymėti, kad ligų simptomai, tokie kaip depresija ar obsesinis-kompulsinis sutrikimas, kartais gali išaugti iki ūmaus lygio, nepasikeitus gyvenimo aplinkybėms.
Psichologinio streso simptomai gali būti elgesio sutrikimai, padidėjęs piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis, miego sutrikimai, prastas darbas, bevertiškumo jausmas, lėtinis liūdesys ir nesugebėjimas bendrauti su kitais žmonėmis. Psichologinis sutrikimas matuojamas atsižvelgiant į simptomų sunkumą ir trukmę. Vertinimai dažnai priklauso nuo paciento pačių pateiktų ataskaitų. Pavyzdžiui, pacientų gali būti klausiama, ar jie patyrė bevertiškumo jausmą, ar šie jausmai buvo trumpalaikiai, ar truko kurį laiką ir ar jausmai buvo valdomi, ar nepakeliami.
Įprasto kasdienio gyvenimo sutrikimo lygis yra pagrindinis veiksnys vertinant psichinių sutrikimų lygį. Diagnozuojant ir matuojant kančias atsižvelgiama į asmens gebėjimą produktyviai dirbti, sveikai maitintis, ramiai miegoti, mėgautis įprasta veikla ir bendrauti. Žinoma, bet kokios mintys apie savižudybę arba mintys apie kenkimą kitiems visada laikomos aiškiais psichologinio kančios rodikliais.
Kai kurie tyrimai rodo, kad psichologinis stresas gali turėti įtakos atsigavimui nuo ligų, mirčių rodikliams ir ligų paplitimui. Vienas tyrimas parodė, kad pacientai, kenčiantys nuo nelaimės, buvo mažiau linkę vartoti vaistus ir laikytis gydytojų rekomenduojamo atkūrimo protokolo. Šie pacientai taip pat patyrė didesnį skausmą ir mirtingumą.
Kita apklausa nustatė ryšį tarp psichologinio streso ir insulto atvejų. Tiesą sakant, psichologinis stresas turėjo didesnį poveikį net tada, kai buvo atsižvelgta į kitus rizikos veiksnius, pvz., kraujospūdį, rūkymą ir šeimos istoriją arba asmeninę širdies ligų istoriją. Tačiau tas pats tyrimas nerado jokio ryšio tarp depresijos ir insulto atsiradimo.