Stresas yra tai, kaip žmogaus kūnas reaguoja į reikalavimus, kuriuos jam kelia tiek žmogaus vidinis, tiek išorinis pasaulis, su kuriuo jis susiduria. Tai yra įprasta gyvenimo dalis ir gali būti naudinga kūnui arba žalinga, atsižvelgiant į patiriamo streso tipus ir tai, ar stresas kontroliuojamas. Paprastai tariant, psichikos sveikatos specialistai nustatė tris streso tipus. Žmonės gali susidurti su lėtiniu, ūminiu ar epizodiniu ūminiu stresu. Streso rūšys nėra tarpusavyje nesuderinamos ir gali būti, kad visi trys individo gyvenime gali būti tuo pačiu metu.
Žmogaus kūnas skirtingai reaguoja į kiekvieną iš šių streso tipų. Ūmus stresas, dar žinomas kaip „kovok arba bėk“ reakcija, yra stresas, kuris yra naujas ir trunka tik trumpą laiką. Tai sukuria staigią ir spontanišką reakciją į išgąstį, šoką, iššūkį ar didelę grėsmę.
Kaip bebūtų keista, ūmus stresas gali būti ir teigiamas, ir neigiamas. Eustresas, laikomas geru stresu, yra linksmas ir palaiko žmones gyvybiškai svarbius. Tai streso tipas, kurį žmogus jaučia jaudinantis slidinėjimo bėgimas nuo sunkios šlaito, važiuodamas kalneliais ar žiūrėdamas siaubo filmą. Neigiama ūmaus streso forma, distresas, yra viena iš intensyviausių streso rūšių ir tai, ką žmogus gali jausti bandydamas laikytis svarbių terminų arba po automobilio avarijos. Jis yra trumpalaikis, todėl ūmus stresas dažniausiai nesukelia rimtų problemų organizmui, tačiau per didelis trumpalaikis stresas gali sukelti įtampos galvos skausmą, skrandžio sutrikimą ar kitus simptomus.
Epizodinis ūmus stresas yra streso forma, kuri atsiranda, kai ūmus stresas nustoja būti trumpalaikis, o dažnai pasitaiko ir tampa gyvenimo būdu. Žmonės, patiriantys epizodinį ūminį stresą, dažnai gyvena chaosą, krizę ir netvarką. Laikui bėgant šio tipo streso simptomai gali būti rimti ir sukelti hipertenziją, migreną ir širdies ligas.
Lėtinis stresas yra labiausiai sekinantis streso tipas, nes atrodo, kad jis neturi pabaigos; pavyzdžiui, tai yra stresas, kai jaučiatės įstrigę nelaimingoje santuokoje ar blogame darbe. Kūno reakcija į lėtinį stresą nėra tokia dramatiška, kaip ūminio streso „kovok arba bėk“ reakcija, tačiau tyrimai rodo, kad jis trunka ilgiau, todėl sukelia daugiau problemų. Esant lėtiniam stresui, žmogaus psichiniai ir fiziniai ištekliai gali išeikvoti tiek, kad jis gali sukelti fizinę ar emocinę ligą, tokią kaip insultas, širdies priepuolis ar net savižudybė.