Psichiatras yra licencijuotas gydytojas, ne tik įgijęs medicinos laipsnį (MD), bet ir toliau besispecializuojantis psichiatrijos srityje, kurioje akcentuojama psichikos ligomis sergančių žmonių priežiūra ir gydymas. Ši specializacija trunka nuo trejų iki ketverių metų, gavus medicinos licenciją, ir apima psichikos ligomis sergančių žmonių gydymą įvairiomis sąlygomis. JAV dauguma žmonių, kurie specializuojasi šioje srityje, laiko Amerikos psichiatrijos ir neurologijos tarybos atliekamus egzaminus, kad gautų tarybos sertifikatą. Pacientams, vertinantiems psichiatrus, verta ieškoti komisijos pažymėjimo, nes tai rodo, kad atitinkamas gydytojas įrodė pakankamai žinių savo profesijoje.
Kartais žmonės painioja psichiatrus su kitais terapeutais. Šiuo pareigų pavadinimu gali naudotis tik gydytojai ir tik jie – ne konsultantai, socialiniai darbuotojai ar psichologai – gali skirti vaistus ar kitus medicininius gydymo būdus psichikos sutrikimams gydyti. Daugelis šių specialistų dirba kartu su terapeutais ir gali teikti terapiją arba konsultuoti tik tais atvejais, kai tai susiję su vaistų problemomis, o pagrindinis terapeutas teikia didžiąją dalį faktinių konsultacijų. Tačiau taip būna ne visada.
Kiti specialistai ne tik skiria vaistus, bet ir siūlo gydymą, nes jie yra išmokyti tai daryti, kaip ir bet kuris kitas terapeutas. JAV kartais gali būti verta susirasti psichiatrą, kuris taip pat užsiima terapijos praktika, nes dauguma sveikatos draudimo kompanijų vizitus pas tokio tipo medicinos specialistus vertina kaip įprastus apsilankymus pas gydytoją. Tam tikrose vietose apsilankymai pas terapeutą gali būti ribojami, o daugelyje valstijų sveikatos draudimas leidžia žmonėms tik ne daugiau kaip 20 apsilankymų pas terapeutą per metus, o to gali nepakakti lėtinei psichinei ligai gydyti.
Psichiatras gali dirbti įvairiose aplinkose, įskaitant ligonines, psichikos sveikatos įstaigas ar kalėjimus. Kiti turi privačią praktiką, treti konsultuojasi su psichikos sveikatos įstaigomis ir prižiūri privačias praktikas. Jie taip pat gali dirbti tyrimų įstaigose, farmacijos įmonėse arba būti tyrimo organizacijų, pvz., policijos, dalimi.
Kai kurie specializuojasi kriminalinėje psichiatrijoje ir tiria nusikaltimu apkaltintus žmones, kad parodytų jų tinkamumą stoti prieš teismą arba jų psichinės sveikatos būklę nusikaltimo padarymo metu. Baudžiamųjų bylų procese psichikos sveikatos ekspertas gali duoti parodymus gynybai, teigdamas, kad asmuo negali būti teisiškai atsakingas už nusikaltimą dėl psichikos ligos. Vykdydami kriminalinį tyrimą, psichiatrai taip pat gali sukurti profilius, kad padėtų policijai susiaurinti įtariamųjų skaičių.
Vienas iš pagrindinių šio gydytojo darbų terapinėje aplinkoje yra psichikos ligų diagnostika ir gydymo kurso nustatymas. Kitaip tariant, jis arba ji paprastai diagnozuoja psichikos ligas ir paskiria vaistus ir (arba) kitas medicinines terapijas, kurios laikomos veiksmingiausiomis. Kadangi tam tikri vaistai gali turėti nepageidaujamą šalutinį poveikį ir gali užtrukti, kol bus nustatytas tinkamas gydymas kiekvienam pacientui, gydytojas ir toliau vertins pacientą, kol bus nustatyta, kad gydymas vaistais stabilizuojasi.
Jei pacientas turi ir psichiatrą, ir pokalbio terapeutą, vienas iš svarbiausių dalykų, į kurį reikia atkreipti dėmesį, yra abiejų pusių noras bendrauti tarpusavyje. Pacientas turi pasirašyti visus būtinus medicininius dokumentus, kad šie du gydytojai galėtų dirbti vienas su kitu. Kadangi daugelis psichikos ligų gydymo būdų pirmiausia sprendžiami tiek kalbėjimo, tiek kognityvinės elgesio terapijos, tiek vaistų pagalba, gydytojai, turintys priešingų nuomonių apie gydymą, gali sukelti problemų pacientui. Dažnai naudinga paprašyti terapeuto rekomendacijų kitiems sveikatos priežiūros specialistams, su kuriais jis ar ji dažnai dirba. Kai kuriose praktikose dirba įvairaus tipo psichikos sveikatos specialistai, todėl šių praktikų bendravimas gali būti lengviau pasiekiamas.
Kai psichiatras iš tikrųjų taiko pokalbių terapiją, svarbu atsiminti, kad yra daug skirtingų filosofinių požiūrių į psichikos ligų gydymą. Terapeutai gali būti jungininkai, froidistai, bihevioristai, humanistai, geštalto terapeutai arba patekti į kategoriją, kuri yra laisviau apibrėžta. Prieš pradėdamas gydymą pacientas gali paklausti savo gydytojo, koks yra jo požiūris į terapiją, kad sužinotų, ar tai suderinama su jo paties filosofija apie gerą psichinę sveikatą.