Esant 3 stadijos gimdos vėžiui, liga išplito už gimdos ir gimdos kaklelio, bet ne per dubenį. 3 stadijos gimdos vėžys skirstomas į 3A, 3B ir 3C stadijas, atsižvelgiant į tai, kiek vėžys persikėlė į dubens sritį. Diagnozavus vėžį, ligai nustatyti naudojami papildomi tyrimai, įskaitant kompiuterinę tomografiją, rentgeno spindulius ir kraujo analizę. Taip pat gali prireikti histerektomijos. Vėžio stadijos nustatymas yra labai svarbus žingsnis, nes nuo jo priklauso paciento galimi gydymo būdai ir prognozė.
Kai pacientės gimdos vėžys yra 3 stadijos, jos liga yra gimdoje ir gimdos kaklelyje, bet nėra išplitusi už dubens srities. Iš viso yra keturios šio tipo vėžio stadijos. Vėžiui išplitus už gimdos ribų, jis bus 3 arba 4 stadijos. Kuo ankstesnė stadija, tuo didesnė tikimybė, kad operacija pašalins visą vėžį.
3 stadijos gimdos vėžys toliau skirstomas į 3a, 3b ir 3c stadijas, priklausomai nuo to, kiek liga išplito dubens srityje. 3a stadijoje vėžys yra atokiausiame gimdos sluoksnyje, audinyje, esančiame už šio sluoksnio, arba pilvo sieną dengiančiame audinyje. Kai vėžys išplito į makštį, tai yra 3b stadija. Vėžys limfmazgiuose prie gimdos yra 3c stadijos.
Pacientei gali būti atliekami keli skirtingi diagnostiniai tyrimai, kol gydytojas nustato, kad ji serga 3 stadijos gimdos vėžiu. Dubens tyrimas yra tipiškas atrankos testas, kurį atlieka gydytojai, norėdami patikrinti, ar nėra makšties ir gimdos kaklelio sutrikimų. Gydytojas taip pat gali naudoti histeroskopą arba apšviestą vamzdelį, kad ištirtų paciento gimdos vidų.
Jei įtariamas gimdos vėžys, diagnozė patvirtinama atliekant papildomus tyrimus. Transvaginalinis ultragarsas sukuria moters gimdos vaizdą naudojant garso bangas, kurios parodo endometriumo storį, tekstūrą ir bet kokius anomalijas. Chirurginis audinio mėginio paėmimas iš gimdos tyrimams taip pat yra galimas diagnostinis tyrimas.
3 stadijos gimdos vėžio gydymas paprastai prasideda spinduline terapija ir radikalia histerektomija, apimančia dubens srities limfmazgių ir gimdos, gimdos kaklelio ir makšties dalies pašalinimą. Pacientams, kuriems netaikoma operacija, gali būti taikoma tik spindulinė ir chemoterapija. Hormonų terapija yra atvirkštinė tiems, kurie negali turėti spindulinės terapijos ar operacijos.
Pacientas turi būti gerai informuotas apie stadijos nustatymo procesą, nes dėl netikslios stadijos nustatymo gydymas gali būti neveiksmingas. Procesas turi būti nuodugnus, o tikslus etapas turi būti nustatytas baigus operaciją ir išanalizuoti audinių mėginius. Vidutinis penkerių metų pacientų, sergančių gimdos vėžiu, išgyvenamumas visose stadijose yra maždaug 83 procentai. Ši statistika nėra lemiama, nes kiekvienas atvejis yra unikalus; paciento gydymo komanda yra geriausias šaltinis klausimams apie jos prognozę.