Parkinsono liga yra progresuojantis neurologinis sutrikimas. Yra penkios visuotinai pripažintos Parkinsono ligos stadijos. Ligos progresavimas kiekvienam pacientui gali skirtis, o ne visi pacientai patirs visas penkias Parkinsono ligos stadijas bendrai priimta tvarka. Simptomai taip pat gali skirtis Parkinsono ligos progresavimo laikotarpiu.
Nors šiuo metu gydytojai nustatė penkias skirtingas Parkinsono ligos stadijas, ne visi pacientai patirs tiesioginį ligos progresavimą, kuris pereina visas penkias stadijas vienas po kito. Taip pat visi pacientai neišliks visuose etapuose tiek pat laiko. Penkios Parkinsono ligos stadijos kiekvienam pacientui dažnai skiriasi. Paprastai manoma, kad ligos progresavimo neįmanoma numatyti, kai kuriems pacientams pasireiškia visi etapai, o kiti pacientai pereina nuo ankstyvos stadijos iki pažengusios stadijos, tarp jų nepraėję.
Parkinsono ligos neurologiniai simptomai paprastai pasireiškia pirmoje ligos stadijoje. Pacientai, sergantys pirmąja Parkinsono ligos stadija, gali jausti nedidelį drebėjimą ir drebulį. Šie drebulys dažniausiai paveikia tik vieną galūnę arba vieną kūno pusę. Šioje ligos stadijoje taip pat gali atsirasti prasta laikysena, sumažėjęs gebėjimas išlaikyti pusiausvyrą, keistos veido išraiškos. Tačiau pacientai paprastai gali tęsti įprastą veiklą ir rūpintis savimi be pagalbos.
Antroje Parkinsono ligos stadijoje simptomai pradeda ryškėti daugiau nei vienoje galūnėje ir abiejose kūno pusėse. Simptomai gali pabloginti paciento gebėjimą vaikščioti ar rūpintis savimi. Šioje ligos stadijoje pusiausvyros problemos paprastai išryškėja. Pirmosios ar antrosios Parkinsono ligos stadijos pacientams simptomams valdyti gali būti skiriamas selegilinas, pramipeksolis arba ropinirolis.
Parkinsono liga paprastai nesukelia reikšmingų funkcijų sutrikimo iki ketvirtosios ir penktosios ligos stadijų. Ketvirtoje Parkinsono ligos stadijoje sergantiems pacientams gali pasireikšti bradikinezija arba sulėtėti kūno judesiai, taip pat labai sumažėti gebėjimas vaikščioti. Tremoro simptomai gali susilpnėti arba išnykti ketvirtoje ligos stadijoje. Tačiau pacientas greičiausiai nebegalės pasirūpinti savimi ir jam gali prireikti gyvos pagalbos kasdienėms užduotims atlikti. Ketvirtoje ir penktoje Parkinsono ligos stadijose sergantys pacientai dažniausiai gydomi levodopa.
Penktosios ir paskutinės Parkinsono ligos stadijos pacientai paprastai praranda gebėjimą stovėti ar vaikščioti ir yra laikomi visiškai invalidais. Psichinis ir fizinis gyvybingumas gali pablogėti šioje paskutinėje ligos stadijoje. Šios ligos stadijos pacientams paprastai reikia nuolatinės slaugos, dažniausiai ligoninėse.