Prieširdžių tachikardija yra viena iš kelių širdies problemų, galinčių sukelti širdies aritmiją. Problema kyla dėl nenormalaus širdies ritmo, kuris atsiranda, kai elektriniai impulsai, reguliuojantys širdies plakimą, atsiranda netinkamoje širdies srityje. Sergamumo lygis yra mažas, tačiau vaikams, gimusiems su šia širdies liga, mirties rizika yra šiek tiek didesnė.
Širdyje yra mažas audinio mazgas, žinomas kaip sinoatrialinis mazgas, esantis dešiniajame prieširdyje, viršutiniame dešiniajame organo kampe. Būtent šis mazgas sukuria elektrinius impulsus, sukeliančius širdies plakimą, ir yra atsakingas už širdies plakimo „tempo“ nustatymą. Asmeniui, sergančiam prieširdžių tachikardija, šie elektriniai impulsai ateina iš viršutinių širdies kamerų, vadinamų prieširdžiais, o ne iš sinoatrialinio mazgo.
Asmuo, sergantis šia liga, gali jausti kai kuriuos labai bauginančius simptomus, tokius kaip širdies plakimas, skausmas ar spaudimas krūtinėje, kvėpavimo pasunkėjimas, alpimas ir galvos svaigimas. Nuovargio jausmas, kuris gali būti nuolatinis nepaisant poilsio laikotarpių, yra dar vienas dažnas prieširdžių tachikardijos simptomas. Vaikams, kurie jaučia nenormalų širdies ritmą ar kitus simptomus, gali būti sunku išreikšti šiuos pojūčius, bet jie gali tiesiog išreikšti poreikį pailsėti arba gali turėti problemų neatsilikti nuo kitų žaidžiančių vaikų.
Šios būklės gydymas gali skirtis priklausomai nuo to, kas sukėlė širdies aritmiją ir lydinčius simptomus. Pavyzdžiui, dauginės prieširdžių tachikardijos (MAT) atveju pagrindinė priežastis dažnai yra lėtinė obstrukcinė plaučių liga, stazinis širdies nepakankamumas ar kita širdies liga. Tokiais atvejais gydymas gali šiek tiek skirtis nuo to, kuris skiriamas asmeniui, kuris patiria šią būklę dėl struktūrinės širdies anomalijos. Paprastai širdies aritmija gydoma vaistais, kurie slopina nenormalų ritmą ir atkuria normalų širdies plakimą.
Nenormalūs širdies reiškiniai, sukeliantys širdies aritmiją ir greitą širdies plakimą, taip pat gali sukelti daug geresnę būklę, vadinamą paroksizmine prieširdžių tachikardija. Šiai būklei būdingas staigus greitas širdies plakimas, paprastai nuo 160 iki 200 dūžių per minutę, kartu su kitais simptomais, tokiais kaip nerimas, galvos svaigimas ir širdies plakimas. Paroksizminės prieširdžių tachikardijos epizodas gali pasireikšti visiškai nesant jokios širdies ligos ar defekto, ir ši būklė paprastai nėra pavojinga. Tai gali būti labai bauginanti, tačiau svarbu atsiminti, kad jei nėra kitų širdies sutrikimų, paprastai nėra jokios priežasties nerimauti. Žinoma, vis dar verta apsilankyti pas gydytoją, kad būtų išvengta rimtų problemų, nes niekada nėra gera idėja ignoruoti širdies simptomus.