Psichosomatines ligas sukelia psichinis ir emocinis stresas, pasireiškiantis fizinėmis ligomis be biologinių priežasčių. Tai apima tokius dalykus kaip dirgliosios žarnos sindromas, skrandžio sutrikimai, raumenų skausmai, įtampos galvos skausmai, lėtinio nuovargio sindromas, hiperventiliacija ar panikos priepuoliai, kolitas ir opos ir net nevaisingumas. Įgūdžiai, su kuriais žmogus susiduria su stresu, turi įtakos galimai psichosomatinių simptomų atsiradimui ir sunkumui.
Prieš tinkamai diagnozuojant šias sąlygas, reikia atlikti tyrimus, siekiant pašalinti galimas fizines ligos priežastis. Šis žingsnis dažnai vargina ir pacientą, ir gydytoją, nes testas po tyrimo yra neigiamas. Tai paskatino kai kuriuos gydytojus pasakyti savo pacientams, kad psichosomatinės ligos yra „viskas jų galvoje“. Šiandien dauguma gydytojų žino geriau. Nors šaknis gali būti psichinė ar emocinė, liga ir simptomai yra labai tikri.
Psichosomatinės ligos nėra apsimestinės ligos, tačiau pacientams dažnai reikia gydyti pagrindinę psichologinę šaknį. Deja, daugelis šiomis ligomis sergančių žmonių priešinasi psichologiniam konsultavimui kaip gydymo formai, manydami, kad tai sumažina ligą. Nors šios ligos reaguoja į vaistus, skausmą malšinančius vaistus ir kitą medicininę pagalbą, simptomai greičiausiai atsinaujins, jei nebus pašalinta pagrindinė priežastis.
Jei ne lėtinės, psichosomatinės ligos gali išryškėti tik tada, kai žmogus išgyvena ypač įtemptą laikotarpį. Tokiais atvejais simptomai išnyksta savaime, kai sumažėja streso lygis. Šios sąlygos gali būti susijusios su mylimo žmogaus mirtimi, darbo praradimu arba ciklišku spaudimu darbe ar namuose. Emocinis stresas gali ne tik sukelti ligą, bet ir pabloginti esamą ligą. Psichologinis stresas gali sumažinti imuninės sistemos efektyvumą, sumažinti energijos lygį ir pabloginti susilpnėjusią būklę.
Nors psichosomatinės ligos yra tikros, jų galima išvengti. Mokymasis valdyti stresą ir pakeisti neigiamus mąstymo modelius per kognityvinius elgesio pokyčius gali padėti. Žmonės, sergantys tokiomis ligomis, tyčia neserga ir nesuvokia, kad sukelia ligas. Lėtinių ligų atveju tikėtina, kad reikės gydyti esamus nesveikus modelius naujais sveikesniais įveikos mechanizmais.