Atmintis apibūdina žmogaus gebėjimą prisiminti tam tikrus įvykius, faktus ir įgūdžius, o koncentracija – gebėjimą sutelkti dėmesį į tam tikrą dalyką ar aplinkos dalį, neįtraukiant kitų. Ryškiausias ryšys tarp atminties ir susikaupimo gali būti matomas tuo, kad žmonės dažniau prisimena informaciją ar įvykius, į kuriuos susikoncentruoja. Pavyzdžiui, žmogus, kuris susikoncentruoja ties knygos skaitymu, labiau linkęs prisiminti informaciją iš knygos, o ne fone skambančios dainos žodžius. Kitas atminties ir susikaupimo ryšys akivaizdus tame, kad kai kuriais atvejais atmintis iš tikrųjų nukreipia koncentraciją; žmonės linkę nukreipti savo dėmesį į aplinką remdamiesi savo prisiminimais, nes atmintis gali suteikti konteksto susikaupimui.
Padidėjęs susikaupimas pagerina gebėjimą į atmintį įtraukti įvairius koncentracijos objektų aspektus. Šis atminties ir susikaupimo ryšys labai domina psichologus, švietimo specialistus ir studentus. Įsiminimas yra svarbus ugdymo aspektas tiek akademinėje, tiek profesinio mokymo srityje. Besimokantieji gali panaudoti ryšį tarp atminties ir koncentracijos, kad pagerintų greitį, kuriuo jie geba įsiminti informaciją. Yra daug įvairių veiksmų, kurių galima imtis, kad pagerintų koncentraciją ir taip pagerintų atmintį.
Atmintį ir koncentraciją galima drastiškai pagerinti kontroliuojant mokymosi aplinką. Vengiant blaškytis, pvz., telefonų, foninės muzikos ir televizijos, galima nukreipti dėmesį į medžiagą, kurią reikia įsiminti. Net jei šie trukdžiai lieka antrame plane, jie vis tiek gali trukdyti susikaupti ir taip sumažinti atminties ir koncentracijos ryšio veiksmingumą. Mokymasis ramioje erdvėje, kurioje yra visa reikalinga mokymosi medžiaga ir netrukdo, apsaugo žmogaus koncentraciją nuo išorinio blaškymosi ir gali labai padidinti greitį, kuriuo žmogus gali įsiminti didelį informacijos kiekį.
Ryšys tarp atminties ir koncentracijos veikia abiem būdais – atmintis gali turėti tiesioginės įtakos tam, kaip žmogus sutelkia dėmesį. Tai ypač pasakytina apie pažįstamą aplinką, kurioje žmogus praleido daug laiko. Naujoje aplinkoje, pavyzdžiui, naujame biure, asmuo, kuriam reikia rašiklio, greičiausiai ieškos biure, kol suras tai, ko ieško. Kas nors, kas yra susipažinęs su biuru ir daiktų padėtimi biure, nukreips savo dėmesį į vietą, kurioje, remdamasis ankstesne patirtimi, žinos, kad ras rašiklį. Todėl atmintis tokiose situacijose nukreipia koncentraciją.