1 tipo herpes simplex virusas, žinomas kaip veido pūslelinė, sukelia lūpų pūslelių ir pūslių protrūkius burnoje, akyse ir gerklėje bei aplink juos. Skaičiuojama, kad net 80 procentų gyventojų turi veido herpeso virusą. Žinoma, veido pūslelinė skiriasi nuo lytinių organų pūslelinės, kuri yra 2 tipo herpes simplex virusas.
Veido pūslelinė užsikrečiama per artimą kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu, būtent bučiuojantis ir apsikabinus. Dažniausiai vaikai nuo 3 iki 5 metų užsikrečia dėl glaudaus kontakto su globėjais ir kitais vaikais. Suaugusiesiems 1 tipo pūslelinė gali užsikrėsti dalinantis geriamuosius ir valgymo reikmenis arba atliekant oralinį seksą su partneriu, sergančiu lytinių organų pūsleline.
Pradinis protrūkis vadinamas pirminiu herpesu ir paprastai pasireiškia per tris savaites nuo užsikrėtimo. Vaikams 1 tipo pūslelinė gali pasireikšti opomis ant dantenų, gerklės ar lūpų. Diskomfortas taip pat gali atsirasti, tačiau dažnai jis yra minimalus. Sumažėjus protrūkiui, virusas išlieka ir galima tikėtis, kad jis pasikartos. Tačiau pasikartojantys protrūkiai taps retesni ir gali būti lengvai gydomi.
Tik vienam iš trijų žmonių po pirminės infekcijos pasireiškia herpeso simptomai. Pirmieji 1 tipo herpes simplex viruso požymiai gali apsiriboti gerklės skausmu ar karščiavimu ir dažnai painiojami su peršalimo simptomais. Niežulys ir patinę limfmazgiai taip pat rodo ligos protrūkį. Po pirminio protrūkio pasikartojimai paveiks tuos, kurie užsikrečia veido pūsleline. Simptomai laikui bėgant tampa silpnesni, o protrūkiai pasitaiko rečiau.
Veido pūslelinės simptomai veiksmingai gydomi receptiniais antivirusiniais vaistais, nereceptiniais vaistais ir natūraliomis priemonėmis, nors virusui nėra nuolatinio gydymo ar gydymo. Vaikai, kurie jaučia burnos skausmą dėl infekcijos, gali būti gydomi skausmą malšinančiu burnos skalavimo skysčiu. Yra antivirusinių vietinių kremų, taip pat geriamųjų vaistų. Taip pat buvo įrodyta, kad natūralūs papildai, tokie kaip ežiuolė, cinkas, L-lizinas ir alavijas, sumažina simptomus.
Yra keletas veiksnių, turinčių įtakos 1 tipo herpeso atsiradimui, sunkumui ir gydymui. Su amžiumi pasikartojimo labai mažėja, todėl laikui bėgant veido pūslelinę gydyti reikės mažiau. Traumos, menstruacijos, karščiavimas, peršalimo ir gripo sezonas bei bendra imuninės sistemos sveikata taip pat gali turėti didelį poveikį virusui. Kiekvienas iš šių elementų gali padidinti vėlesnių protrūkių tikimybę.
1 tipo pūslelinė retai sukelia bet kokią infekciją, išskyrus veido pūslelinę. Kartais tai gali sukelti herpes simplex viruso encefalitą, meningitą ar akies pūslelinę. Šie negalavimai yra reti, bet rimti. Jei pasireiškia vis sunkesni simptomai, be paviršinių opų ir diskomforto, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.
1 tipo pūslelinės prevencija yra svarbi, nes 1 tipo pūslelinė gali plisti labai lengvai. Svarbiausias žingsnis yra vengti kontakto su tais, kurie turi matomų simptomų. Tie, kuriems yra protrūkis, turi susilaikyti nuo dalijimosi indais, apsikabinimo ir bučiavimo ar artimo kontakto su kitais. Užsikrėtę asmenys taip pat gerai išsiskalbia drabužius ir patalynę, vengia odos tepti šiurkščiais muilais ir negraužia matomų šašų ar opų.
Herpes gali būti perduodamas net tada, kai nešiotojas nepatiria ligos protrūkio. Simptomai pasireiškia ne visiems nešiotojams, todėl gali būti sunku užtikrinti kontakto su užsikrėtusiais asmenimis trūkumą. Todėl labai svarbu laikytis visų atsargumo priemonių, ypač bendraujant su vaikais.