Ketvirtojo nervo paralyžius reiškia įgimtą defektą arba įgytą ketvirtojo kaukolės nervo, atsakingo už akių judėjimą, sužalojimą. Kai nervas yra pažeistas arba netinkamai suformuotas, viršutinis įstrižasis kaukolės raumuo už akies negali išlaikyti jo tiesiai į priekį. Pažeista akis linkusi nukrypti vertikaliai, horizontaliai arba abiem kryptimis nuo centro, todėl atsiranda dvigubas regėjimas, kurį galima palengvinti tik pakreipus galvą į vieną pusę. Regėjimo problemos ir įsisąmoninimas apie problemą gali gerokai pabloginti žmogaus gebėjimą atlikti įprastas kasdienes užduotis. Chirurgija paprastai reikalinga norint pakoreguoti akių padėtį ir sumažinti regėjimo įtampą.
Dauguma ketvirtojo nervo paralyžiaus atvejų yra nėštumo vystymosi sutrikimų pasekmė. Įgimto paralyžiaus priežastys nėra gerai suprantamos, nėra aiškių sąsajų tarp paralyžiaus ir motinos vaistų vartojimo, dietos ar kitų aplinkos veiksnių. Kai ketvirtojo nervo paralyžius išsivysto vėlesniame amžiuje, dažniausiai jis atsiranda dėl didelio galvos traumos po kritimo iš aukščio arba didelio smūgio automobilio avarijos. Būklė gali būti vienašalė arba apsiribojusi vienoje pusėje, arba dvišalė, pažeidžianti abi akis. Dauguma tiek įgimto, tiek įgyto ketvirtojo nervo paralyžiaus atvejų yra vienpusiai.
Kai kuriems žmonėms akies nukrypimas nuo vidurio yra ryškus, o kitiems – labai subtilus. Kai neatrodo, kad akis būtų iškrypusi, pagrindinis ketvirtojo nervo paralyžiaus požymis yra polinkis pakreipti galvą į vieną pusę. Galima pastebėti, kad kūdikis ar vaikas pakreipia galvą, kad kompensuotų, pavyzdžiui, iškreiptą dvigubą matymą. Galvos pakreipimas paprastai atitinka vienpusį paralyžių, nors kūdikis, turintis dvišalių problemų, gali dažnai koreguoti galvą, kad pabandytų išlyginti regėjimą.
Gydytojas gali diagnozuoti ketvirtojo nervo paralyžių kūdikiui, įvertinęs fizinę akies išvaizdą ir nustatydamas galvos pakreipimo laipsnį. Taip pat gali būti atliekami vaizdo skenavimai ir elektroencefalogramos, siekiant rasti raumenų, nervų ir kitų kaukolės struktūrų anomalijų. Nelaimingų atsitikimų aukos vertinamos panašiai tiek prieš, tiek po gydymo dėl kitų sužalojimų. Patvirtinus diagnozę, gydytojų ir chirurgų komanda gali aptarti gydymo galimybes.
Daugeliu atvejų stipriai pažeisto ar sutrikusio nervo ištaisyti negalima. Chirurginis taisymas yra orientuotas į viršutinio įstrižinio raumens įtempimo reguliavimą. Chirurgas gali nupjauti raumenį ir vėl pritvirtinti prie akies, kad padėtų geriau išlyginti organą. Po sėkmingos operacijos galvos pakreipimas ir centrinis regėjimas paprastai pagerėja.