Decubitus opa yra odos pažeidimas, atsirandantis dėl pernelyg didelio trynimosi ar tiesioginio spaudimo ant kūno dalies. Decubitus opos, dar žinomos kaip pragulos ir spaudimo opos, yra dažnos žmonėms, kurie yra prikaustyti prie lovos arba neįgaliojo vežimėlyje dėl paralyžiaus, ūmaus sužalojimo, senatvės ar liguisto nutukimo. Opos dažniausiai atsiranda ant sėdmenų, klubų, pečių ašmenų ir kelių, nors gali atsirasti ant bet kurio nuolatinio spaudimo patiriamo odos lopinio. Gydymas paprastai apima pažeidimų valymą ir tvarstymą bei kūno padėties perkėlimą, kad būtų išvengta per didelio slėgio. Slaugytojai ir slaugytojai gali užkirsti kelią daugumos dekubito opoms, padėdami savo pacientams reguliariai keisti kūno padėtį ir apžiūrėdami vietas, kuriose dažniausiai atsiranda opų.
Pirmą kartą decubitus opos atsiradimui būdingi raudoni, sudirgę odos dėmeliai. Per kelias dienas išoriniai odos sluoksniai gali prasiskverbti ir panašėti į didelę pūslę. Iš opos gali išsiskirti skystis, ypač jei ji užsikrečia. Negydant pažeidžiami vidiniai odos sluoksniai ir apatiniai raumenų, kaulų ir sausgyslių audiniai. Dauguma dekubito opų yra skausmingos ir lengvai atpažįstamos, tačiau jos gali likti nepastebėtos pacientams, kuriems dėl paralyžiaus yra nejautrumas arba kurie negali bendrauti su globėjais.
Pagyvenusiems žmonėms, kuriems trūksta judrumo, kyla didžiausia rizika susirgti decubitus opomis, nes odos audinys senstant linkęs plonėti ir silpti. Kitos populiacijos, kurioms gresia pragulos, yra žmonės, paguldyti į ligoninę dėl traumos ar ligos, paralyžiaus aukos ir pernelyg nutukę žmonės. Asmuo, sergantis cukriniu diabetu ar kraujagyslių sutrikimu, taip pat gali patirti decubitus opą dėl nepakankamos kraujotakos ir kūno dalių, kurios dažnai patiria spaudimą.
Gydytojai, slaugytojai ar slaugytojai, pastebėję dekubito opas, gydymą skiria atsižvelgdami į pažeidimų sunkumą. Dauguma opų gydomos kruopščiai nuvalant vietą švelniu muilu ir vandeniu, patepant antibiotikų tepalą, o žaizdą aprišant tvarsčiu. Pacientas iš naujo sureguliuojamas savo lovoje arba neįgaliojo vežimėlyje, kad būtų išvengta per didelio spaudimo ant žaizdos. Gydytojui gali tekti pašalinti pažeistą audinį nuo sunkesnės decubitus opos. Jei opa išlieka kelias dienas ar savaites, gali prireikti chirurginės intervencijos, siekiant nupjauti dideles audinio dalis ir sutaisyti odą.
Slaugytojai, slaugytojai, gydytojai ir patys pacientai paprastai gali užkirsti kelią dekubito opoms. Slaugytojai gali sumažinti pragulų tikimybę, padėdami savo pacientams kelis kartus per dieną keisti kūno padėtį. Minkštesnis čiužinys, paminkštinti lovos turėklai ir porolono vežimėlio atlošai gali dar labiau sumažinti slėgį. Be to, svarbu, kad pacientas laikytųsi maistingos dietos ir mankštintųsi pagal savo galimybes, kad būtų skatinamas sveikas imuninės sistemos funkcionavimas ir sumažinta dekubito opos rizika.