Kardiomegalija yra medicininis terminas, vartojamas apibūdinti išsiplėtusią širdį. Kardiomegalija, laikoma simptomu, o ne būkle, gali atsirasti dėl įvairių aplinkybių, dėl kurių širdies raumuo gali dirbti sunkiau nei įprastai. Išsiplėtusios širdies gydymas priklauso nuo pagrindinės priežasties ir gali būti susijęs su vaistų vartojimu bei operacijos. Jei negydoma, kardiomegalija gali sukelti ankstyvą mirtį.
Situacijos, galinčios prisidėti prie kardiomegalijos išsivystymo, gali būti susijusios su įgimtomis ligomis, ligomis ir kūno sistemos funkcijos sutrikimu. Asmenims, gimusiems su širdies defektu, širdis gali padidėti dėl netinkamos kraujotakos per širdies raumenį. Tam tikros ligos gali paskatinti širdies raumenį pumpuoti stipriau nei įprastai, pavyzdžiui, anemija, aukštas kraujospūdis ir širdies vožtuvų liga. Kitos sąlygos, tokios kaip skydliaukės sutrikimai ir aritmijos, gali prisidėti prie širdies pertempimo. Netinkamas baltymų ir mineralų apdorojimas ir paskirstymas organizmo sistemoje taip pat gali lemti širdies raumens susilpnėjimą, o tai neigiamai veikia širdies veiklą.
Kai kurie asmenys, kuriems išsivysto kardiomegalija, gali likti besimptomiai, tai reiškia, kad jie nejaučia jokių simptomų. Kiti gali palaipsniui rodyti požymius, rodančius, kad jų širdies veikla yra sutrikusi. Pasunkėjęs kvėpavimas, galvos svaigimas ir dusulys yra dažni požymiai, susiję su padidėjusiu širdies raumeniu. Kai kuriems asmenims staiga gali išsivystyti nenormalus širdies ritmas, žinomas kaip aritmija. Papildomi simptomai gali būti apatinių galūnių ir pirštų patinimas bei nuolatinis kosulys.
Kardiomegalijai patvirtinti gali būti atliekami įvairūs diagnostiniai tyrimai. Po pirminės konsultacijos ir apžiūros su gydytoju asmuo gali būti išsiųstas atlikti daugybę tyrimų. Gali būti užsakyti kraujo tyrimai, siekiant įvertinti medžiagų, pvz., hemoglobino, kraujo ląstelių ir trombocitų skaičių, ir siekiant atmesti kitas sąlygas. Norint įvertinti širdies raumens būklę, gali būti atliekami vaizdo tyrimai, įskaitant magnetinio rezonanso tomografiją (MRT), rentgeno spindulius ir kompiuterinę tomografiją (KT). Be to, norint įvertinti širdies elektrinį aktyvumą, gali būti paskirta elektrokardiograma.
Išsiplėtusios širdies gydymas yra orientuotas į pagrindinės būklės ištaisymą ir nereikalingo širdies raumeniui tenkančio streso mažinimą. Asmenims, kurių kardiomegaliją sukelia širdies nepakankamumas, gali būti paskirti vaistai simptomams valdyti. Gali būti skiriami diuretikai, beta adrenoblokatoriai ir angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitoriai, siekiant sumažinti kraujospūdį, palengvinti patinimą ir vandens susilaikymą bei pagerinti širdies veiklą. Tiems, kuriems vaistų gali nepakakti, gali prireikti operacijos.
Norint stebėti, stabilizuoti ir palaikyti tinkamą širdies ritmą, gali prireikti implantuoti dirbtinius prietaisus, tokius kaip implantuojamas kardioverteris-defibriliatorius (ICD) arba širdies stimuliatorius. Jei asmens širdis išsiplėtė dėl pažeisto vožtuvo, gali būti atlikta operacija, siekiant pakeisti sugedusį vožtuvą dirbtiniu arba donoro vožtuvu. Kritiniais atvejais, kai asmens būklė gali būti nekontroliuojama vaistais, o visi kiti gydymo būdai buvo nesėkmingi, širdies persodinimas gali būti vienintelė likusi galimybė.
Komplikacijos, susijusios su padidėjusia širdimi, priklauso nuo paveiktos širdies dalies, išsiplėtimo sunkumo ir pagrindinės priežasties. Tie, kurių širdis išsiplėtė iš kairiojo skilvelio, turi didesnę riziką susirgti širdies nepakankamumu, kuris atsiranda, kai širdis negali patenkinti kūno jai keliamų reikalavimų. Kai kuriems asmenims, sergantiems kardiomegalija, gali atsirasti širdies ūžesys arba atsirasti kraujo krešulių. Kitos su šia būkle susijusios komplikacijos yra širdies priepuolis ir staigi mirtis. Asmenims, kuriems buvo diagnozuotos tokios ligos kaip vainikinių arterijų liga, aukštas kraujospūdis ir širdies liga, padidėja širdies padidėjimo rizika.