Šlapimo nutekėjimas, dar vadinamas šlapimo nelaikymu, yra būklė, kai žmogus praranda savo šlapimo pūslės funkcijų kontrolę. Nutekėjimas gali būti nestiprus ir gali atsirasti keli šlapimo lašai. Sunkesni atvejai pasižymi nuotėkiu, kuris yra toks stiprus ir nekontroliuojamas, kad paveikia įprastą žmogaus kasdienybę.
Išgėrus kofeino ar alkoholio gali atsirasti trumpas, vienkartinis šlapimo nutekėjimas, nes šios medžiagos natūraliai stiprina norą šlapintis. Gėrimai su angliarūgšte, ypač gaivieji gėrimai, gali sukelti nuotėkį, nes gali uždegti šlapimo pūslę. Tam tikri vaistai, tokie kaip raminamieji ir raumenis atpalaiduojantys vaistai, gali sukelti trumpalaikį nutekėjimą.
Lengvus šlapimo nutekėjimo atvejus paprastai sukelia fizinis spaudimas šlapimo pūslei. Šlapimas gali ištekėti iš šlapimo pūslės fizinio krūvio metu arba po stipraus kosėjimo ar juoko, prieš tai nejaučiant skubos jausmo. Šio tipo nutekėjimas dažnai atsiranda žmonėms su susilpnėjusiais šlapimo pūslės kontrolės raumenimis, vadinamais sfinkteriais. Sfinkteriai gali būti pažeisti dėl nėštumo ar menopauzės moterims arba dėl prostatos operacijos vyrams.
Sunkiais šlapimo nutekėjimo atvejais žmogus jaučia nekontroliuojamą fizinį šlapinimosi impulsą, kuris yra toks stiprus, kad negali laiku patekti į tualetą. Stiprų potraukį gali sukelti įvairios jau esamos sąlygos, pvz., insultas ar išsėtinė sklerozė. Tai taip pat gali būti neurologinių sutrikimų, tokių kaip Parkinsono ar Alzheimerio liga, simptomas. Didelis nutekėjimas gali atsirasti ir dėl bakterinių infekcijų šlapimo takuose.
Funkcinis šlapimo nutekėjimas yra tam tikras nutekėjimo tipas, kuris dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms. Jie gali turėti fizinių sąlygų, dėl kurių jie negali patekti į tualetą arba atlikti reikiamų veiksmų be pagalbos. Jei žmonės turi psichikos sutrikimų, jie gali nutekėti, nes neatpažįsta įspėjamųjų šlapinimosi požymių arba nežino, kaip rasti tualetą.
Rimčiausias šlapimo nutekėjimo tipas atsiranda, kai yra anatominių šlapimo pūslės problemų. Kai kurie žmonės gali gimti su defektais, kurie neleidžia šlapimo pūslei sulaikyti šlapimo. Šlapimo pūslės funkcija gali būti pažeista ir po šlapimo takų ar nugaros smegenų pažeidimo.
Šlapimo nutekėjimą galima gydyti keičiant gyvenimo būdą, pavyzdžiui, atsisakant kofeino ar alkoholio. Ją taip pat galima gydyti šlapimo pūslės treniruotėmis, kurių metu žmogus išmoksta kontroliuoti šlapinimąsi laikydamasis grafiko ir šlapindamasis tuo pačiu laiku visą dieną. Jei nutekėjimas atsiranda dėl susilpnėjusių sfinkterio raumenų, juos galima sustiprinti atliekant pratimus, kurių metu jie susitraukia ir atpalaiduoja raumenis. Galiausiai, jei yra fizinių šlapimo pūslės problemų, galima atlikti operaciją.
Jei šlapimo nutekėjimas nėra gydomas, gali kilti rimtų komplikacijų. Jei oda nuolat šlapia šlapimu, ji gali ištrinti ir pasidengti opomis. Žmonės su dideliu nutekėjimu gali tapti izoliuoti arba prislėgti. Nutekėjimas taip pat gali rodyti pagrindines ligas, tokias kaip diabetas, todėl jo negydymas gali užkirsti kelią kitoms ligoms diagnozuoti.