Sveikata yra platus terminas, apibūdinantis bendrą sveikatą kaip kūno, proto ir dvasios pusiausvyrą. Šioje koncepcijoje akcentuojamas bendro gyvenimo būdo pusiausvyros aspektas, o ne dėmesys tik fizinei sveikatai, kaip įprasta tradicinėje Vakarų medicinoje. Dėl šios priežasties sveikatingumo idėja dažnai laikoma alternatyvia medicina. Paprasčiausias būdas tai apibrėžti kaip bendros gerovės būsena.
Gerovės aspektas yra susijęs su asmenine atsakomybe. Laikoma, kad asmenys yra atsakingi už pasirinkimą atsižvelgdami į savo optimalią būseną. Taip pat sakoma, kad ši koncepcija yra holistinė arba visa. Holistinis – tai požiūris, apimantis visą žmogų, o ne tik fizinį kūną, todėl gyvenimo kokybės gerinimas yra svarbi sveikatinimo dalis.
Gyvenimo kokybė apima ne tik protą, kūną ir sielą, bet ir kiekvieno gyvenimo būdo veiksmus bei elgesį. Pavyzdžiui, yra finansinė ir profesinė sveikata, taip pat daugybė kitų rūšių. Paprastai kuo daugiau sričių prižiūrima ir pasiekiama pusiausvyra, tuo geresnė bendra savijauta. Asmuo gali būti ramus, kai prisiima atsakomybę rūpintis kiekviena gyvenimo sritimi pagal savo galimybes.
Ramybė yra svarbus tikslas siekiant gerovės. Kuo taikesnis žmogus gali jaustis, tuo mažesnė žalingo streso tikimybė. Stresas gali kovoti su tuo, paveikdamas kraujospūdį ir kitas kūno funkcijas. Tokia veikla kaip meditacija ar gilaus kvėpavimo pratimai gali padėti sumažinti streso jausmą, taip pat pagerinti žmogaus psichinę ir dvasinę perspektyvą.
Kadangi sveikata apima protą ir dvasią, intelektualiniai ir dvasiniai tikslai yra svarbūs bendrai gerovei kartu su fiziniais ir elgesio tikslais. Tačiau šių tikslų siekimas ir jų laikymasis daugelyje sričių gali būti didžiulis. Pradėti nuo vieno ar dviejų sveikatos tikslų gali būti veiksmingiau nei bandyti vienu metu atlikti daug pakeitimų.