Kokios yra dažniausios burnos džiūvimo ir pykinimo priežastys?

Labai daug skirtingų sąlygų gali sukelti burnos džiūvimą ir pykinimą, įskaitant įvairias ligas, vaistus ir gydymą bei skirtingus asmeninius įpročius. Ekstremali dehidratacija yra dažniausia šių dviejų atvejų priežastis. Abu yra dokumentuoti chemoterapijos šalutiniai poveikiai, taip pat gali atsirasti dėl tam tikros medicininės sąveikos ar perdozavimo. Daugelis moterų taip pat jaučia burnos džiūvimą ir pykinimą ankstyvosiose nėštumo stadijose. Daugeliui žmonių tai, kad abu simptomai savaime nėra svarbūs, ypač jei jie trunka neilgai. Tačiau kai problemos išlieka arba laikui bėgant blogėja, dauguma medicinos ekspertų rekomenduoja susitarti dėl susitikimo, kad rastų sprendimus.

Abiejų sąlygų pagrindai

Žmogaus burna dažniausiai būna labai drėgna, idealiomis sąlygomis lūpos išlieka drėgnos, o seilės dengia vidinius skruostus ir liežuvį. Kai žmogus turi vadinamąjį „burnos džiūvimą“, jo lūpos dažnai suskeldėja, burnoje jaučiamas į švitrinį popierių panašus pojūtis, todėl dažnai būna sunkiau kalbėti ar nuryti. Asmuo taip pat gali jausti nemalonų burnos kvapą, užkimimą arba norėti gerti daug vandens.

Kita vertus, pykinimas yra bendro pykinimo jausmas, dėl kurio žmogus gali svaigti ar sirgti jūra. Tai įvyksta anksčiau, nei žmogus vemia, nors žmonės gali jausti ir dažnai pykina net nevėmę. Judesio liga yra dažna priežastis, kaip ir bet koks žarnyno ar skrandžio sutrikimas. Pykinimas ir vėmimas yra viena iš pagrindinių burnos džiūvimo priežasčių, ypač jei žmogus dėl vėmimo dehidratuoja.

Dehidratacija

Dehidratacija yra viena iš didžiausių kartu vykstančių sąlygų priežasčių. Žmogaus kūnas daugiausia sudarytas iš vandens, todėl, kad jis tinkamai funkcionuotų, jam reikia reguliariai gerti vandens ir kitų drėkinančių skysčių. Kai patenka nepakankamai, tokios vietos kaip burna dažnai pradeda džiūti, kad perneštų turimą drėgmę į organus, tokius kaip širdis ir smegenys, kuriems jos reikia kritiškiau.

Vandens trūkumas taip pat gali turėti įtakos virškinimo sistemai ir dažnai sukelia viduriavimą bei palaidas išmatas. Tai gali sukelti pilvo skausmą, dėl kurio gali sutrikti skrandis, atsirasti mieguistumas ir pykinimas.

Pagrindinė priežastis, dėl kurios žmonėms išsivysto dehidratacija, yra nepakankamas vandens gėrimas, ypač jei jie užsiima sunkia veikla, pavyzdžiui, bėgiojimu. Slidininkai ir žiemos sporto entuziastai dažnai yra ypač rizikingi, nes daugelis iš tikrųjų nejaučia troškulio, jei taip pat jaučia šaltį, tačiau kūnui vis tiek reikia tiek pat vandens, nepaisant išorinės aplinkos. Dehidratacija taip pat labiau tikėtina, jei žmogus serga, nes tokiomis aplinkybėmis norint kovoti su infekcija reikia daugiau vandens – ir priklausomai nuo to, kokia ta infekcija, pykinimas ir burnos džiūvimas bet kokiu atveju gali būti šalutinis poveikis.

Piktnaudžiavimas alkoholiu ir rūkymas

Žmonės, kurie geria per daug, taip pat gali patirti abu simptomus kartu. Alkoholis dehidratuoja kūną ir taip pat apkrauna virškinimo sistemą, kai reikia jį apdoroti ir skaidyti. Kūnas paprastai gali gana efektyviai apdoroti nedidelį kiekį, tačiau problemų kyla, kai vidinės sistemos yra pervargusios. Žmonėms, kurie suvartojo per daug, dažnai pasireiškia stiprus galvos skausmas ir burnos džiūvimas, be to, jie dažnai jaučiasi taip, lyg ruoštųsi vemti. Vėmimas iš tikrųjų yra dažnas daugelio situacijų rezultatas, nors daugeliu atvejų pykinimas išlieka net ir susirgus. Rūkymas ir tabako gaminių vartojimas taip pat gali sukelti burnos džiūvimą, o per didelis dūmų įkvėpimas gali sukelti pykinimą, ypač tiems, kurie nėra pripratę prie to.
Chemoterapija

Burnos džiūvimą ir pykinimą taip pat gali sukelti veiksniai, kurių žmogus negali kontroliuoti. Pavyzdžiui, asmuo, kuriam taikoma chemoterapija, greičiausiai patirs abu. Chemoterapijoje naudojamos cheminės medžiagos, naikinančios vėžinius augalus, taip pat gali pažeisti žmogaus seilių liaukas, ypač jei asmuo gydomas nuo kaklo ar galvos vėžio. Taip pat tikėtinas pykinimas, tikriausiai dėl to, kokie labai stiprūs yra vaistai ir kaip mažai pacientai paprastai nori valgyti gydymo metu. Jei chemoterapijos metu pacientą pykina, jo gydytojas gali paskirti vaistus, kurie jo išvengtų arba bent jau sumažintų jo intensyvumą.

Kaip kitų vaistų rezultatas

Kiti vaistai kartais sukelia burnos džiūvimą ir pykinimą, ypač kai jie vartojami didelėmis dozėmis arba nevalgius. Skausmą malšinantys vaistai, tokie kaip ibuprofenas, antidepresantai ir antibiotikai, yra vieni iš dažniausiai pasitaikančių kaltininkų. Vaistai, skirti pacientams, sergantiems ŽIV/AIDS arba Parkinsono liga, taip pat gali sukelti burnos džiūvimą. Pacientas, kuris jaučia itin nemalonų burnos džiūvimą ar pykinimą, gali paprašyti savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo pakoreguoti dozę arba pakeisti kitą vaisto formą.
Nėštumas
Pykinimas gali pasireikšti ir tada, kai žmogus yra ankstyvoje nėštumo stadijoje. Daugelis moterų patiria būklę, vadinamą „ryto pykinimu“, tai yra pykinimas, kurį dažnai lydi vėmimas. Dažniausiai tai būna pirmas dalykas ryte, bet gali ištikti ir bet kada; paprastai išnyksta iki pirmojo trimestro pabaigos, bet ne visada. Nėštumo metu taip pat dažnai kyla didesnė dehidratacijos rizika, nes moterys turi gerti daug daugiau vandens nei įprastai; Tarp šio ir bet kokio vėmimo burnos džiūvimas taip pat nėra toks neįprastas. Intensyvios emocijos, tokios kaip baimė ir jaudulys, taip pat gali sukelti nerimą.