Cibofobija yra medicininis terminas, apibūdinantis psichikos sutrikimą, sukeliantį didelę ir dažnai nepajėgią maisto baimę. Šią psichologinę būseną reikėtų atskirti nuo tokių sutrikimų kaip anoreksija ar bulimija, kurie apima baimę valgyti. Alergija maistui, kūno įvaizdžio problemos arba didelis susirūpinimas dėl galimų toksinų gali prisidėti prie cibofobijos vystymosi. Dažni sutrikimo simptomai yra įkyrus maisto produktų galiojimo datos tikrinimas, atsisakymas vartoti mėsą ar kitus gyvūninės kilmės produktus arba pasibjaurėjimas greitai gendančiam maistui. Bet kokius konkrečius klausimus ar rūpesčius dėl cibofobijos konkrečioje situacijoje reikia aptarti su gydytoju ar kitu medicinos specialistu.
Cibofobija sergantis žmogus yra įsitikinęs, kad vartojant tam tikrus maisto produktus bus padaryta didelė žala kūnui. Žmogus, kuris paprastai vengia tam tikrų maisto produktų dėl religinių ar moralinių priežasčių, suvartojęs tokio maisto gali smarkiai susirgti dėl stipraus psichologinio streso, kurį sukelia šių draudžiamų maisto produktų valgymas. Tokia pati reakcija gali atsirasti suvartojus bet kokį maisto produktą, kuris, kaip manoma, yra nesaugus. Pavalgius gali pasireikšti pykinimas, vėmimas ir fizinis drebulys, sergantiesiems šiuo sutrikimu. Kai kuriems žmonėms gali pasireikšti krūtinės skausmas, dusulys ar kiti didelio nerimo simptomai.
Kai kurie elgesys, galintys reikšti, kad asmuo turi cibofobiją, yra nenormalus manija skaityti maisto produktų etiketes arba atkaklus atsisakymas valgyti tam tikrus maisto produktus. Galimas užteršimo pavojus kai kuriems pacientams gali neleisti valgyti greitai gendančių maisto produktų, tokių kaip majonezas ar ledai. Gali kilti baimė, kad maistas nėra kruopščiai ar tinkamai paruoštas, todėl pacientas atsisako valgyti ką nors, ką gamino kiti. Kai kurie su šia liga gali vengti visų gyvūninės kilmės produktų, nes bijo užteršimo. Įkyrus poreikis nuolat tikrinti galiojimo datas taip pat yra dažnas cibofobijos simptomas.
Tiksli cibofobijos išsivystymo priežastis ne visada aiškiai suprantama, nors daugeliui žmonių, sergančių šiuo sutrikimu, yra keletas bendrų veiksnių. Ankstesnė apsinuodijimo maistu patirtis gali sukelti stiprią galimo užteršimo baimę. Konkrečios maisto alergijos gali sukelti paslėptų alergenų baimę maiste arba potencialiai gyvybei pavojingos alerginės reakcijos, vadinamos anafilaksija, išsivystymą. Psichikos sveikatos specialistas, pavyzdžiui, psichiatras, gali padėti pacientui rasti tinkamą terapijos, savipagalbos metodų ir kartais vaistų derinį šiam sutrikimui gydyti individualiai.