Ortostazė yra terminas, reiškiantis „stovėti vertikaliai“. Šis terminas dažnai vartojamas kaip „ortostatinė hipotenzija“ – būklė, kai žmonėms per tris minutes atsistojus sumažėja kraujospūdis. Nors tai techniškai neteisinga, toks naudojimas yra labai dažnas.
Šia liga gali išsivystyti įvairaus amžiaus žmonės, tačiau ji dažniau pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms dėl kraujagyslių pokyčių ir bendrų fizinių pokyčių, atsirandančių su amžiumi. Kai asmuo, sergantis šia liga, staiga pereina iš gulimos į sėdimą padėtį arba iš sėdimos padėties į stovimą, akimirksniu sumažėja kraujospūdis.
Pacientas gali jausti galvos svaigimą ar apsvaigimą. Kartais žmonės patiria galvos svaigimą ir gali nukristi. Kai kuriais atvejais pacientui pasireiškia sinkopė arba alpimas, kai laikinai netenkama sąmonė, kurį gali lydėti dezorientacija. Vyresnio amžiaus žmonėms galvos svaigimas ir alpimas gali būti ypač pavojingi, nes nukritus pacientui gali grėsti sunkus lūžis. Po to, kai pacientas kurį laiką stovi, žemas kraujospūdis paprastai išnyksta.
Taip pat žinomas kaip laikysenos hipotenzija, ortostazę galima diagnozuoti naudojant pasvirimo stalo testą. Gydytojas gali įtarti, kad pacientas serga šia liga, remdamasis pacientų nurodytais simptomais. Ant pakreipiamo stalo pacientas greitai perkeliamas iš gulimos padėties į stovimą, o saugumo sumetimais jis yra pririštas. Jei dėl judėjimo paciento kraujospūdis nukrenta, pacientas turi ortostazę.
Ortostazės gydymo nėra. Pacientams, kuriems pasireiškia ši būklė, paprastai patariama būti atsargiems pereinant iš sėdimos padėties į stovimą ir būti atsargiems lipant iš lovos po nakties miego ar poilsio. Lėtas judėjimas leidžia kūnui prisitaikyti prie padėties pasikeitimo, kad kraujospūdis išliktų gana stabilus. Taip pat gali būti rekomenduojama įspėti draugus ir šeimos narius apie problemą, kad pacientas prireikus gautų pagalbą ir apgyvendinimą.
Kartais pacientas gali turėti šią būklę dėl pagrindinės medicininės problemos. Jei pacientui diagnozuojama laikysenos hipotenzija, gydytojas gali paprašyti atlikti papildomus medicininius tyrimus, kad įvertintų bendrą paciento sveikatą, siekdamas išsiaiškinti, ar nėra kitų medicininių problemų, kurios gali turėti įtakos kraujospūdžio sutrikimams. Jei pacientas turi kitų būklių, jų gydymas taip pat gali išspręsti kraujospūdžio problemą.