Verpstės ląstelių karcinoma yra vėžio rūšis, kuri dažniausiai atsiranda jungiamajame kūno audinyje. Kai šio tipo vėžio ląstelės apžiūrimos mikroskopu, jos atrodo verpstės formos. Tai labai agresyvi vėžio forma, o diagnozuoti pacientai paprastai negyvena ilgiau nei penkerius metus. Jis gali greitai plisti iš vienos audinių sistemos į kitą, todėl jį sunkiau gydyti.
Paprastai verpstės ląstelių karcinoma gali atsirasti bet kuriame kūno jungiamajame audinyje, nors kai kuriose srityse ji dažniau nei kitose. Kai kurios iš labiausiai paplitusių veislių atsiranda odoje vietose, kurios buvo pernelyg veikiamos saulės. Šio tipo karcinoma gali sukelti didelę masę arba naviką, kuris paprastai pašalinamas chirurginiu būdu pradinėse gydymo stadijose. Ar bus galima pašalinti visą masę, priklausys nuo to, kur yra auglys. Tie, kurie yra šalia svarbios arterijos ar organų sistemos, gali būti neveikiami.
Po operacijos chemoterapija ir spinduliuotė yra dažniausiai naudojami verpstės ląstelių karcinomos gydymo metodai. Kaip gerai jie veiks, priklausys nuo to, ar liga pasitraukė iš pradinės srities, ar ne. Vėžiui išplitus į aplinkinius organus ar audinius, jį gydyti dažnai būna daug sunkiau. Tikslios naudojamos gydymo galimybės ir kokia tvarka priklausys nuo užkrėsto audinio tipo, nes kai kurie geriau reaguoja į spinduliuotę nei chemoterapija.
Tam tikra veikla ar elgesys gali padidinti jūsų polinkį į verpstės ląstelių karcinomą. Rūkymas ar kramtomas tabakas, buvimas saulėje, alkoholio vartojimas ir tam tikrų cheminių medžiagų poveikis gali padidinti šio ir kitų rūšių vėžio išsivystymo riziką. Sveika mityba ir tinkamo svorio bei aktyvumo palaikymas gali padėti sumažinti verpstės ląstelių karcinomos ir kitų ligų riziką.
Verpstės ląstelių karcinoma yra gana reta vėžio forma. Vienas pagrindinių ligos simptomų – ant odos susiformavusi masė arba auglys, kartais primenantis opą ar opą. Tai dažniau pasitaiko vietose, kurios buvo veikiamos saulės, nors taip būna ne visada. Vyresnio amžiaus žmonėms yra didesnė rizika susirgti šia liga nei jaunesniems nei 40 metų, tačiau žinoma, kad ji užklumpa ir jaunesnius pacientus. Vėžiui išplitus į kitas sritis, simptomai gali būti nuovargis, pykinimas, skausmas ir mėlynės. Tikslūs simptomai priklausys nuo to, kur vėžys išplito.
Gydytojas turi ištirti visas žaizdas, kurios tinkamai gydant neužgyja per tris ar keturias savaites. Apsauginį kremą nuo saulės reikia naudoti bet kuriuo metu, kai esate saulėje, ne tik vasaros mėnesiais. Saulės buvimas turėtų būti ribojamas šviesiausiu dienos periodu, kuris paprastai yra nuo 11 ryto iki trijų po pietų. Bet kokią didelę masę, opas, skausmingas ar pakitusias odos vietas turi patikrinti apmokytas medicinos specialistas.