Lėtinis vėžys yra žinduolių ląstelių liga, todėl juo gali sirgti visi gyvūnai. Didžiausias dėmesys skiriamas žmogaus vėžiui, lėtinis vėžys paprastai yra mirtina liga, kuriai būdingas nekontroliuojamas nenormalių ląstelių augimas ir dauginimasis žmogaus kūne. Paveiktos ląstelės gali būti plaučiuose, smegenyse ar net kraujyje; visos žmogaus kūno ląstelės ir visi žmogaus organai gali tapti vėžinėmis. Dauguma vėžio išsivysto dėl susikaupusių DNR pažeidimų, nors tam įtakos gali turėti ir daugiau veiksnių, nei žinoma. DNR yra nukleorūgštis – biologinė molekulė, kurioje yra genetinės informacijos ir instrukcijos, kaip sukurti specifinius žmogaus ląstelių komponentus.
Medicinos įstaiga sukūrė grupavimo metodiką vėžio stadijoms suskirstyti nuo „0 stadijos“ iki „IV stadijos“. Vėžį, oficialiai diagnozuotą kaip „lėtinį vėžį“, gydyti daug sunkiau; II–IV stadijos vėžys paprastai laikomas lėtiniu. II stadijos vėžys lokalizuojasi vienoje kūno vietoje, tačiau yra pažengusios stadijos. III stadija yra panaši į II stadiją, tačiau priklauso nuo vėžio sunkumo ir anatominės vietos. IV stadijos vėžys yra labai rimtas; pavadinimas rodo, kad vėžys metastazavo – tai reiškia, kad vėžys išplito į kitus organus visame žmogaus kūne. Kai vėžys metastazuoja, daugeliu atvejų liga baigiasi.
Įvairūs lėtinio vėžio tipai, tokie kaip IV stadijos lėtinė leukemija ir III stadijos plaučių vėžys, sergančiam asmeniui pasireiškia įvairiais simptomais. Simptomai, kuriuos asmuo patiria vėlesnėse lėtinio vėžio stadijose, visiškai priklauso nuo ligos vietos ir progresavimo. Pavyzdžiui, III stadijos plaučių vėžiu sergantis asmuo gali patirti tokius simptomus kaip dusulys, nuolatinis sausas kosulys ir kraujo atkosėjimas. IV stadijos lėtinės leukemijos pacientas gali patirti didelį nuovargį ir nenormalų kraujavimą. Bendra ilgalaikė lėtinio vėžio prognozė yra niūri, visų pirma dėl to, kad anksčiau minėtų vėlesnių stadijų vėžį sunku gydyti. Jei tradiciniai gydymo būdai, įskaitant chemoterapiją ir spinduliuotę, neveikia, pacientai gali nuspręsti nutraukti gydymą ir susikoncentruoti tik į sunkių su liga susijusių simptomų ir skausmo valdymą, dažnai naudojant skausmą malšinančius vaistus, tokius kaip morfijus.