Yra keletas gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio testų, kurie dažniausiai naudojami siekiant ištirti asmenis dėl storosios žarnos vėžio. Tai apima paprastus tyrimus, tokius kaip slapto kraujo išmatų tyrimas (FOBT), skaitmeninis tiesiosios žarnos tyrimas ir bario klizma. Kiti sudėtingi gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio tyrimai, tokie kaip sigmoidoskopija, kolonoskopija ir virtuali kolonoskopija, suteikia pacientui išsamesnę patikrą.
Skaitmeninis tiesiosios žarnos tyrimas yra vienas iš labiausiai paplitusių iš visų gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio testų ir paprastai atliekamas kaip įprasto žmogaus fizinio tyrimo dalis. Gydytojas sutepa pirštinę, tada įkiša pirštą į paciento tiesiąją žarną ir apčiuopia, ar nėra kokių nors sutrikimų. Šis egzaminas apima tik apatinę tiesiosios žarnos dalį ir nėra laikomas išsamiu patikrinimu. Jei aptinkama kokių nors nukrypimų, gydytojas paprastai rekomenduoja pacientui atlikti papildomus tyrimus.
FOBT yra paprastas testas, kuriuo patikrinama, ar žmogaus išmatose nėra kraujo požymių. Nors diagnostiškai nespecifinis, kraujas išmatose gali rodyti problemas, dėl kurių reikia tolesnio įvertinimo. FOBT dažnai naudojamas kaip preliminari priemonė norint nustatyti, ar reikia išsamesnių bandymų.
Kitas testo tipas, vadinamas bario klizma, naudoja rentgeno spindulius, kad nustatytų anomalijas. Prieš atliekant rentgenogramą, į paciento tiesiąją žarną įvedamas skystas bario sulfato tirpalas. Sidabro baltumo junginys padengia apatinio virškinimo trakto vidų, todėl lengviau vizualizuojami polipai ir kitos nenormalios vietos.
Sigmoidoskopija ir kolonoskopija yra dar du pažangesni gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio tyrimų tipai. Šie tyrimai yra panašūs, ir abu reikalauja, kad pacientas iš anksto pasiruoštų kruopščiai išvalydamas storąją žarną. Paprastai prieš tyrimą pacientui namuose duodamas stiprus vidurius laisvinantis vaistas, kad atliekant tyrimą gaubtinė žarna būtų visiškai tuščia.
Atliekant sigmoidoskopiją, sigmoidoskopas, plonas lankstus vamzdelis, įsriegiamas į paciento tiesiąją žarną ir apatinę storosios žarnos dalį. Sigmoidoskopas yra apšviestas ir paprastai turi pritvirtintą lęšį, kad gydytojas galėtų apžiūrėti tiesiosios žarnos ir apatinės storosios žarnos vidų. Prie jo taip pat gali būti pritvirtintas įrankis, skirtas pašalinti arba atlikti biopsiją visos procedūros metu aptiktiems ataugoms.
Kolonoskopija labai panaši į sigmoidoskopiją, išskyrus tai, kad vizualizuojama visa gaubtinė žarna. Procedūros metu pacientas paprastai yra raminamas. Naudojamas instrumentas, vadinamas kolonoskopu, labai panašus į sigmoidoskopą. Kolonoskopas paprastai turi mažą kamerą, pritvirtintą prie antgalio, kad gydytojas galėtų įvertinti vaizdą į vaizdo ekraną.
Vienas mažiausiai invazinių iš visų gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio tyrimų yra virtuali kolonoskopija, dar žinoma kaip kompiuterinė tomografinė kolonografija. Šios procedūros metu paciento gaubtinės žarnos vaizdams generuoti naudojamas specializuotas rentgeno spindulių tipas, o tie vaizdai naudojami kuriant detalų kompiuterizuotą vaizdą, galintį parodyti nukrypimus nuo normos. Nors ir mažiau invaziniai nei kiti gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio tyrimai, šio tipo patikra gali būti ne tokia tiksli kaip kai kurie kiti tyrimai.