Pirminė amenorėja yra menstruacijų nebuvimas jaunai moteriai, kuri yra 16 metų ir vyresnė. Asmenys gali patirti pirminę amenorėją su fiziologiniais pokyčiais, atsirandančiais brendimo metu, arba be jų. Yra įvairių veiksnių, galinčių prisidėti prie pirminės amenorėjos, įskaitant tam tikras ligas, fizinius stresorius ir įgimtus defektus. Šios būklės gydymas priklauso nuo pagrindinės priežasties ir gali apimti vaistus, operaciją arba abiejų derinį.
Paprastai menstruacijos prasideda maždaug 12 metų amžiaus. Menstruacijų nebuvimas nelaikomas pirmine amenorėja, kol merginai nėra 16 metų ar vyresnė. Nors mergaitei, sergančiai pirmine amenorėja, menstruacijų nebus, net jei ji patyrė fizinių pokyčių, susijusių su brendimu. Yra keletas veiksnių, galinčių prisidėti prie šios būklės vystymosi.
Asmenims, turintiems tam tikrų genetinių ligų, tokių kaip adrenogenitalinis, Turnerio ir Prader-Willi sindromas, gali nebūti menstruacijų. Kiti sutrikimai, tokie kaip cistinė fibrozė, skydliaukės liga ir hipoglikemija, kai kurioms jaunoms moterims gali sutrikdyti tinkamas mėnesines. Asmenys, patiriantys didelį fizinį stresą, susijusį su nepakankama mityba, dramatišku svorio kritimu ar nutukimu, taip pat gali neprasidėti menstruacijų iki vidurio ar vėlyvos paauglystės. Įgimtos ydos, kurios tiesiogiai veikia reprodukcinę sistemą ir organus, pavyzdžiui, sėklidžių feminizacija ir tikrasis hermafroditizmas, taip pat gali užkirsti kelią mėnesinių pradžiai. Lėtinė liga taip pat gali turėti įtakos asmens gebėjimui pradėti menstruacijas.
Dažniausias ir iškalbingas pirminės amenorėjos požymis yra mėnesinių ciklo nebuvimas. Papildomi simptomai, kurie gali pasireikšti, paprastai priklauso nuo pagrindinės būklės priežasties. Asmenims gali išsivystyti būklė, vadinama hirsutizmu, tai yra per didelis plaukų augimas ir pasiskirstymas tokiose srityse kaip krūtinė, nugara ar veidas. Kiti amenorėjos požymiai gali būti regėjimo pokyčiai ir nuolatinis galvos skausmas.
Yra keletas diagnostinių testų, kurie gali būti atliekami siekiant nustatyti pirminės amenorėjos priežastį. Iš pradžių gali būti atliekami fiziniai ir dubens tyrimai, taip pat nėštumo testas. Gali būti paskirti kraujo tyrimai, siekiant įvertinti skydliaukės lygį, patikrinti, ar nėra žymenų, rodančių ligą ar kitus sutrikimus, ir įvertinti hormonų, įskaitant liuteinizuojantį hormoną (LH) ir folikulus stimuliuojantį hormoną (FSH), kiekį, kurie abu vaidina pagrindinį vaidmenį ovuliacija ir menstruacijos. Papildomi tyrimai gali būti dubens srities ultragarsas, kompiuterinė tomografija (KT) ir galvos magnetinio rezonanso tomografija (MRT), siekiant įvertinti hipofizės būklę, ir šlapimo tyrimas.
Šio tipo amenorėjos gydymas visiškai priklauso nuo pagrindinės menstruacijų nebuvimo priežasties. Jei būklę sukelia nutukimas, netinkama mityba ar staigus svorio kritimas, gali būti rekomenduojami mitybos ir gyvenimo būdo pokyčiai, įskaitant reguliarų mankštą ir sveikos, subalansuotos mitybos bei mitybos įpročių priėmimą. Asmenims, kuriems nustatyta antrinė būklė, pvz., navikas, gali prireikti operacijos ir spindulinės terapijos. Dėl įgimtų defektų gali prireikti skirti vaistų terapiją, operaciją arba šių dviejų derinį. Kitoms ligoms gali prireikti gydymo, tinkamo individualioms aplinkybėms ir gali prireikti vaistų, operacijos, gyvenimo būdo ir mitybos pokyčių arba visų keturių derinio.
Prognozė, susijusi su pirmine amenorėja, priklauso nuo savalaikio ir tinkamo gydymo sėkmės. Asmenims, kurių amenorėjos negalima ištaisyti tradiciniais gydymo būdais, vaistų vartojimas pseudomenstruacijai sukelti gali atrodyti normalus. Komplikacijos, susijusios su šio tipo amenorėja, paprastai apima emocinį ir psichologinį išgyvenimą dėl to, kad žmogus jaučiasi kitoks ir gali būti nevaisingas.