Kai žmogus suriša dantis, jo odontologas naudoja specialią medžiagą, kad pritvirtintų prie danties ir ištaisytų tam tikrus trūkumus ar problemas. Dantų klijavimui naudojama medžiaga vadinama derva, kuri iš tikrųjų yra plastikinė medžiaga, kuri kuo tiksliau atitinka žmogaus dantų spalvą. Derva sukurta taip, kad būtų patvari, todėl gali atlaikyti viską, kas vyksta burnos viduje.
Paprastai kiekvieno danties klijavimas užtrunka nuo pusvalandžio iki visos valandos, pradedant nuo to, kad odontologas dervos spalvą suderina su paciento danties spalva. Tada ji šiurkština pažeisto danties paviršių ir užtepa skystu kondicionieriumi; abu šie dalykai palengvina klijavimo medžiagos prilipimą. Tada ji užtepa dervą ant danties ir suformuoja tinkamą formą. Tada ji naudoja lazerį arba ultravioletinę šviesą, kad apšviestų dervą ir sukietėtų ant danties paviršiaus. Galiausiai odontologas išlygina dervą ir formuoja toliau, baigdamas poliravimu, kad ji kuo labiau derėtų prie likusio danties.
Dantų klijavimas gali būti naudojamas įvairiems dantų priežiūros poreikiams. Pavyzdžiui, jis gali būti naudojamas dantų ėduonims ir suskilinėjusiems dantims taisyti. Jis taip pat gali būti naudojamas norint užmaskuoti pakeitusius dantis arba uždaryti negražius tarpus. Kartais jis naudojamas norint, kad dantis atrodytų ilgesnis arba pakeistų jo formą, kad jis atrodytų patrauklesnis. Kartais juo netgi pridengiama danties šaknis, pavyzdžiui, kai kam nors atsitraukia dantenos.
Dantų klijavimas turi ir privalumų, ir trūkumų. Pirma, jis laikomas lengvu ir pigesniu nei kai kurie kiti gydymo būdai. Odontologė gali atlikti visą procedūrą savo kabinete; dantų dangoms kurti nereikia pasitelkti laboratorijos, dažniausiai tai galima padaryti per vieną vizitą pas odontologą. Be to, dantų klijavimui paprastai nereikia naudoti anestezijos, išskyrus atvejus, kai ji naudojama ertmėms taisyti. Šia procedūra pašalinama labai mažai danties emalio, o tai suteikia jam pranašumą prieš tokias galimybes kaip laminatės ir vainikėliai.
Kalbant apie minusus, vienas rimčiausių gali būti tai, kad naudojamos medžiagos nėra tokios patvarios ar ilgaamžės, kaip tos, kurios naudojamos su kitais gydymo būdais, pavyzdžiui, plombomis ar karūnėlėmis. Kartais dantų rišamosios medžiagos suskilinėja ir gali būti pažeisti dantys. Be to, naudojamos medžiagos yra mažiau atsparios dėmėms nei tos, kurios buvo naudojamos kuriant vainikus. Dėl šių priežasčių daugelis odontologų siūlo dantų klijavimą atlikti mažesnius pakeitimus.