Plaučių hipoplazija (P-Hyp) yra vaisiaus ir kūdikių vystymosi anomalija, sukelianti plaučių ir plaučių alveolių, mažų oro maišelių, kuriuose keičiasi deguonis ir anglies dioksidas, formavimąsi. Šios būklės diagnozė gali būti nustatyta prieš kūdikio gimimą arba netrukus po jo. Tais atvejais, kai išsivysto plaučių hipoplazija ir nesusiformuoja pakankamai alveolių, kūdikio plaučiai negalės veikti taip, kaip kūdikis, kuris neserga šia liga. Plaučių hipoplazija taip pat gali išsivystyti kartu su kitomis įgimtomis ligomis. Nors buvo nurodyta, kad šis sveikatos sutrikimas gali sukelti ankstyvą naujagimio ar kūdikio mirtį, priklausomai nuo apsigimimo sunkumo ir galimų gydymo galimybių, tai taip pat gali būti nekelianti grėsmės gyvybei.
Priežastys, galinčios rodyti plaučių hipoplaziją, gali būti sutrumpėję kvėpavimo takai, sumažėjęs plaučių tūris ir sumažėjęs plaučių svoris. Yra keletas neinvazinių testų tipų, kurie gali būti atliekami siekiant padėti diagnozuoti šią būklę. Magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimai gali būti naudojami vaisiaus tūriui įvertinti prieš gimdymą, o kompiuterinė tomografija (KT) gali būti naudojama kūdikiui gimus. Be to, apskaičiuodamas vaisiaus plaučių tūrį, medicinos specialistas gali nustatyti plaučių hipoplazijos tikimybę. Prognozuojant šios būklės vystymąsi tais atvejais, kai vaisius yra itin mažas, apytiksliui vaisiaus svoriui nustatyti galima naudoti ultragarso ir MRT derinį.
Yra ir kitų sveikatos būklių, kurios gali atsirasti kūdikiams, kuriems yra plaučių hipoplazija, pvz., širdies apsigimimų, diafragmos išvaržų ar virškinimo trakto sutrikimų. Kitos būklės, kurios gali būti šiems kūdikiams, yra krūtinės ląstos arba pilvo masės, raumenų ir kaulų sistemos apsigimimai bei inkstų komplikacijos. Atliekant šiuolaikinius medicininius tyrimus, galima tiksliai nustatyti daugumą susijusių pažeidimų, galinčių prisidėti prie šios būklės išsivystymo.
Kūdikį, kurio plaučių hipoplazija yra teigiama, po diagnozės reikės atidžiai stebėti. Jei yra kitų sveikatos komplikacijų, gali prireikti korekcinės operacijos. Tolesnis gydymas gali apimti intubaciją ir pagalbinę ventiliaciją.
Be to, tikėtina, kad bus stebimos kūdikio kraujo dujos, potenzinio vandenilio (pH) lygis, prisotinimas deguonimi ir kitos kūno funkcijos. Išgyvenusiems plaučių hipoplaziją yra didesnė rizika susirgti lėtinėmis plaučių ligomis ir jie gali turėti problemų su širdies funkcija, maitinimu, augimu ir vystymusi. Dėl šios priežasties, greičiausiai, visą paciento gyvenimą reikės kruopštaus papildomų sveikatos sutrikimų valdymo ir nuolatinės gydytojo priežiūros.