Portalinė hipertenzija yra būklė, kai kepenys negauna pakankamai kraujo dėl aukšto vartų venos kraujospūdžio. Vartų vena yra atsakinga už kraujo nukreipimą iš skrandžio ir žarnyno, kur jis suskaidomas į mažesnes venas. Šios mažesnės venos perneša kraują į kepenis – organą, atsakingą už maistinių medžiagų iš maisto pavertimą energija. Jei venoms, sujungtoms su kepenimis, sunku transportuoti kraują, skrandyje ir žarnyne gali susidaryti naujų venų, vadinamų venų varikoze, kurios padeda greičiau pernešti kraują. Venų varikozė yra plonesnė nei įprastos venos, jos yra jautresnės sprogimui ir vidiniam kraujavimui.
Lengvi portalinės hipertenzijos atvejai gali neturėti jokių pastebimų simptomų. Kai būklė progresuoja, žmogus gali pastebėti vidurinės dalies patinimą. Šis patinimas yra žinomas kaip ascitas ir atsiranda dėl skysčių atsargos skrandyje. Asmuo, sergantis šia liga, taip pat gali turėti juodų vėmimų ar išmatų, o tai rodo žarnyno kraujavimą. Sunkesniais atvejais ši būklė gali trukdyti organizmui pasisavinti baltymus iš maisto ir sukelti sunkumų susikaupti arba atminties praradimą – simptomą, vadinamą encefalopatija.
Dauguma portalinės hipertenzijos atvejų atsiranda dėl kitų sutrikimų ar būklių, sukeliančių kepenų pažeidimą. Viena iš dažniausiai pasitaikančių kaltininkų yra cirozė – liga, dėl kurios kepenyse išsivysto kietas audinys, kuris pakeis pablogėjusias kadaise sveikų kepenų audinių dalis. Cirozė paprastai atsiranda dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, kuris gali pažeisti kepenų audinį. Kitos galimos portalinės hipertenzijos priežastys yra hepatitas C ir trombozė arba vartų venų kraujo krešuliai.
Gydytojai paprastai rekomenduoja keisti mitybą kaip gydymo būdą pradinėms portalinės hipertenzijos stadijoms. Kadangi dėl šios būklės kepenys gali negauti tiek kraujo, kiek įprastai, paveiktas asmuo gali negauti pakankamai maistinių medžiagų iš maisto. Jam arba jai gali tekti skirti ypatingą dėmesį tam, kad vartotų pakankamai maistingų maisto produktų, kad būtų išvengta kai kurių maistinių medžiagų, kurių kepenys gali neįsisavinti, praradimo. Šia liga sergančiam asmeniui taip pat gali tekti apriboti natrio suvartojimą, nes didelis natrio kiekis gali pabloginti ascitą.
Portalinė hipertenzija taip pat paprastai turi būti gydoma vaistais, kurie padeda sumažinti kraujospūdį. Sunkesni portalinės hipertenzijos atvejai gali būti gydomi operacija, siekiant fiziškai nukreipti venas, vedančias į kepenis. Įprasta chirurginio gydymo procedūra yra transjugulinis intrahepatinis portosisteminis šuntas (TIPS), operacija, kurios metu chirurgas vartų veną pritvirtina prie kepenų venų, vadinamų kepenų venomis. Ši procedūra padeda užtikrinti, kad kraujas lengviau pasieks kepenis, nes jos turi mažesnį atstumą.