Biostatistika iš tikrųjų yra du žodžiai ir dvi studijų sritys. Biologinė dalis apima biologiją, gyvų būtybių tyrimą. Statistikos dalis apima duomenų kaupimą, sekimą, analizę ir taikymą. Biostatistika – tai statistikos procedūrų ir analizės naudojimas biologijos studijose ir praktikoje. Taigi jis turi daugybę realaus pasaulio ir mokslo pritaikymų.
Biostatistika įprastai naudojama biologiniams eksperimentams vykdyti. Duomenys renkami ir analizuojami prieš biologinį eksperimentą, jo metu ir po jo, siekiant padaryti tam tikrą loginę išvadą apie tai, kas gali būti ne visai empiriniai rezultatai. Kita vertus, biostatistinis eksperimentas gali būti visiškai matematinis; pavyzdžiui, gyvūno temperatūros matavimas įvairiu paros metu ir tolesnis kitų kintamųjų, susijusių su tais temperatūros matavimais, sekimas gali būti išreikštas vien skaitiniais terminais.
Kalbant apie išmatavimus, laikas kai kuriems terminams. Visuomenė yra matavimų rinkinys. Aukščiau pateiktame pavyzdyje gyvūno temperatūros matavimai laipsniais sudaro populiaciją. Vienas ar keli iš tų matavimų, įvertintų atskirai nuo likusios populiacijos, sudaro imtį.
Matavimai ir kitoks biostatistikos naudojimas ne visada apima tokius kasdienius dalykus. Biostatistika dažniausiai naudojama didelio masto pastangoms, pavyzdžiui, narkotikų testavimui ir aplinkos modelių kūrimui. Ypač naujų vaistų bandymų atveju biostatistika labai priklauso nuo duomenų sekimo ir interpretavimo bei rekomendacijų, pagrįstų tais aiškinimais, teikimo.
Kitas gyvybiškai svarbus biostatistikos panaudojimas yra ligos plitimo įvertinimas. Mokslininkai atlieka žmonių, kurie susirgo liga, tyrimus – mėginį – ir lygina jų DNR, gyvenimo istoriją ir socialines sąlygas su kitais, gyvenančiais toje pačioje vietovėje – likusia populiacija – siekdami išsiaiškinti, kodėl kai kurie žmonės susirgo šia liga. liga, o kiti – ne. Tokiu būdu biostatistika gali padėti išspręsti tam tikras aplinkos ar biologines paslaptis. Susijęs biostatistikos naudojimas yra genetiniuose tyrimuose. Mėginiai, populiacijos, eksperimentai, tyrimai – visa tai daroma siekiant išgydyti mirtinas ligas, genetinių sutrikimų priežastis ir numatyti galimus įvykius.
Biostatistika taip pat naudojama modeliuojant ir keliant hipotezes. Atsižvelgdami į duomenų rinkinį, mokslininkai derina biostatistiką ir tikimybių teoriją, kad nustatytų tikimybę, kad ligos pasieks populiacijas, vaistus, skirtus šioms ligoms gydyti, ir žmonių reakciją į tuos vaistus. Tokiu būdu biostatistika žada taip pat gerai nuspėti ateitį, kaip ir analizuoti praeitį.