Kas yra poplitealinės arterijos įstrigimo sindromas?

Popliteal arterijos įstrigimo sindromas yra gana retas vystymosi sutrikimas, kai blauzdos arterija ir gastrocnemius raumuo yra nenormaliai orientuoti vienas kito atžvilgiu. Šios būklės simptomai gali būti kojų skausmas, pėdų ir pirštų tirpimas ar dilgčiojimas arba sumažėjęs pulsas paveiktoje arterijoje. Poplitinės arterijos įstrigimo sindromo gydymas gali apimti nereceptinių ar receptinių vaistų vartojimą, veiklos apribojimą arba chirurginę intervenciją. Jei šis sutrikimas negydomas, galimos tokios komplikacijos, kaip kraujo krešulių susidarymas, todėl svarbu, kad pacientai, diagnozavus šią būklę, reguliariai lankytųsi pas gydytoją.

Pacientams, sergantiems poplitinės arterijos įstrigimo sindromu, dažnai sunku normaliai vaikščioti ar atlikti įprastas užduotis dėl kojų skausmo, kuris fizinio krūvio metu linkęs paūmėti. Pažeista arterija gali būti suspausta, todėl dažnai atsiranda raumenų mėšlungis, kurio intensyvumas dažnai sumažėja poilsio metu. Jei pažeidžiami susiję nervai, gali pasireikšti tirpimo ar dilgčiojimo pojūčiai. Elektros smūgio jausmas gali rodyti, kad buvo pažeistas nervas. Gydytojo atliktas fizinis patikrinimas dažnai atskleidžia, kad pulsas poplitealinėje arterijoje yra mažesnis nei įprastai, o tai rodo, kad tinkama kraujotaka susilpnėjo.

Specializuotas testas, žinomas kaip arteriograma, gali būti naudojamas įtariamai poplitealinės arterijos įstrigimo sindromo diagnozei patvirtinti. Ši procedūra gali būti atliekama stacionare arba ambulatoriškai, atsižvelgiant į bendrą paciento sveikatos būklę. Kontrastinis dažiklis suleidžiamas į poplitealinę arteriją ir atliekama rentgeno nuotrauka, kad prižiūrintis gydytojas galėtų nustatyti tokias problemas kaip arterijos užsikimšimas ar struktūriniai pažeidimai. Nustačius galutinę poplitinės arterijos įstrigimo sindromo diagnozę, galima įgyvendinti individualų gydymo planą.

Lengvi poplitealinės arterijos įstrigimo sindromo atvejai gali būti gydomi gyvenimo būdo keitimo ir vaistų deriniu. Nereceptiniai ar receptiniai skausmą malšinantys vaistai, raumenų relaksantai ir kraujo skiedikliai yra vieni iš vaistų, kurie dažnai vartojami šio sutrikimo simptomams gydyti. Jei simptomai yra gana lengvi ir atsiranda tik dėl didelio fizinio krūvio, fizinis aktyvumas gali būti apribotas, kad būtų išvengta invazinių gydymo metodų. Galiausiai daugumai pacientų, sergančių poplitealinės arterijos įstrigimo sindromu, reikia atlikti vieną ar kelias chirurgines procedūras, kad būtų ištaisyta kraujagyslių, raumenų ir nervų pažeidimai.