Obojus yra dvigubas nendrinis medinis pučiamasis instrumentas, kuris nuo baroko laikų buvo orkestrinės muzikos dalis. Šiuolaikiniuose orkestruose paprastai yra nuo dviejų iki keturių obojų, bet kuriuo metu naudojamų skaičius priklauso nuo konkretaus grojamo kūrinio ir kompozitoriaus reikalavimų. Obojus vaidina svarbų vaidmenį daugelyje orkestro muzikos, o aiškus jo skambesys gali užimti melodiją ir būti girdimas virš likusių orkestro instrumentų. Obojus karts nuo karto pasirodydavo populiariojoje muzikoje, taip pat jį naudoja kai kurios šiuolaikinės džiazo grupės. Obojų muzika taip pat ilgą laiką buvo naudojama kaip filmų foninė muzika, siekiant sustiprinti emocinę aštrių scenų atmosferą.
Dideliuose orkestro kūriniuose, tokiuose kaip simfonijos ar toniniai eilėraščiai, obojus gali būti derinamas su kitais instrumentais, bet taip pat gali perimti melodiją ar aprašomąją ištrauką ir primesti savo išskirtinį, aiškų skambesį ant kitų instrumentų. Ludwigo van Bethoveno ir Johanneso Brahmso simfonijose yra nemažai skyrių, kuriuose obojus girdimas iškiliose ištraukose. Tokiuose gerai žinomuose muzikiniuose kūriniuose kaip Nikolajaus Rimskio Korsakovo „Šeherazade“ ir Modesto Musorgskio „Paveikslėliai parodoje“ pasitelkiamas obojaus garsas, kad būtų sukurta šiems aprašomiesiems kūriniams būdinga atmosfera.
Obojus dažnai buvo naudojamas kaip solo instrumentas tokiuose kūriniuose kaip Antonio Vivaldi ir Tomaso Albinoni obojus koncertai, kuriuose obojus dainuoja virš continuo, imituodamas frazę arba perimdamas melodiją. Obojaus muzika taip pat dažnai sutinkama Georgo Philippo Telemanno kūryboje ir skamba pirmuosiuose dviejuose Johanno Sebastiano Bacho Brandenburgo koncertuose. XX amžiuje daugelis kompozitorių atkreipė dėmesį į instrumentą, norėdami sukurti obojaus muziką savo stiliumi. Carl Nielsen sukūrė du kūrinius obojui ir fortepijonui, o Camille Saint Saens – sonatą obojui ir fortepijonui. Kitas pavyzdys – Ralpho Vaughano Williamso koncertas su obojumi, kuriame obojus sukelia sielovadinę nuotaiką, dažnai siejamą su kompozitoriumi.
Obojus džiaze buvo naudojamas labai retai, nors šiuo metu instrumentą naudoja tam tikros džiazo grupės, turinčios įtakos klasikinei muzikai. Obojus taip pat skambėjo kai kuriose populiariose dainose, žinomas pavyzdys yra Carpenters daina „For All We Know“. Kai kurie klasikiniai obojininkai naudojo obojų, norėdami įrašyti kitų rūšių obojaus muziką. Kitas neklasikinis obojus buvo naudojamas filmų muzikoje, kur instrumentas dažnai buvo naudojamas išreikšti liūdną, melancholišką nuotaiką kaip emocinių scenų fonas.