Smegenėlių hipoplazija yra įgimta būklė, kai smegenėlės, svarbi smegenų sritis, nesugeba visiškai išsivystyti. Pacientai, sergantys šia liga, gali turėti atskirą problemą arba būti kartu su genetinėmis ligomis. Prognozė skiriasi priklausomai nuo hipoplazijos sunkumo, o gydymas turi būti pritaikytas prie konkretaus paciento poreikių. Tai gali apimti fizinę ir kalbos terapiją.
Žmonės gali turėti smegenėlių hipoplaziją dėl teratogeninių junginių, įskaitant kai kuriuos vaistus, taip pat pramoginius vaistus, poveikio gimdoje. Jis taip pat gali išsivystyti dėl genetinių sutrikimų, susijusių su smegenimis. Kūdikių, sergančių smegenėlių hipoplazija, raumenų tonusas gali būti labai neryškus ir jiems paprastai būna sulėtėjęs vystymasis, įskaitant sunkumus vaikščiojant ir vaikščiojant, sunku stebėti objektus akimis ir kalbos vėlavimą.
Ši būklė kartais diagnozuojama netrukus po gimimo, o kitais atvejais nustatoma tik vėliau, kai dėl vystymosi vėlavimo paaiškėja, kad yra problema. Smegenų medicininis vaizdavimas gali būti naudojamas norint pamatyti, kaip gerai išsivysčiusios žmogaus smegenėlės yra amžiaus grupėje, o diagnostiniai tyrimai gali apimti genetinę patikrą ir išsamų fizinį patikrinimą. Smegenėlių hipoplazijos gydymas yra orientuotas į palaikomąją priežiūrą, nes būklės išgydyti neįmanoma.
Fizinė terapija gali būti labai naudinga pacientams. Žmonės gali išmokti vaikščioti ir kitų judėjimo įgūdžių bei lavinti raumenų valdymą ir jėgą. Logopedijos metu žmonės, kuriems sunku formuoti kalbą, gali gauti patarimų ir gudrybių iš kalbos patologo. Ergoterapija gali padėti žmonėms išsiugdyti tam tikrai veiklai būdingus įgūdžius. Žmonėms, sergantiems smegenėlių hipoplazija, taip pat gali būti suteikta palaikomoji priežiūra, jei jie turi vystymosi sutrikimų ir kitų medicininių problemų.
Nors mintis apie apsigimimą, apimantį smegenis, dažnai gąsdina, svarbu žinoti, kad tokios būklės kaip smegenėlių hipoplazija gali būti labai įvairios. Kai kurie šia liga sergantys žmonės gyvena labai aktyviai, o kitiems gali prireikti išsamesnio gydymo. Daugelis gali lankyti mokyklą ir dalyvauti darbo vietoje su bendraamžiais, nors kartais gali šiek tiek klibėti ant kojų.
Šią būklę galima pastebėti ir gyvūnams. Kažkada buvo manoma, kad šunys ir katės, sergantys neurologinėmis ligomis, tokiomis kaip smegenėlių hipoplazija, buvo nepriimtini dėl padidėjusių poreikių. Šis mąstymas pasikeitė, nes tyrimai rodo, kad daugelis šią ligą turinčių gyvūnų iš tikrųjų gali įgyti labai gerų motorinių įgūdžių ir gali neturėti jokių išskirtinių priežiūros poreikių, nors dėl jų saugumo patartina juos pirmiausia laikyti patalpoje.