Pleurodinija yra skausminga sveikatos būklė, kuri gali atsirasti dėl Coxsackievirus B (CVB) infekcijos. Kai CVB patenka į plaučius arba virškinamąjį traktą, jis greitai migruoja į kraują ir taikosi į krūtinės ląstos dryžuotą raumeninį audinį. Gali atsirasti staigūs, stiprūs krūtinės skausmai ir kvėpavimo sutrikimai. Virusas taip pat gali įsiskverbti į plaučių audinį ir širdies raumenį, o tai gali sukelti gyvybei pavojingų komplikacijų. Nebuvo nustatyta, kad dabartiniai antivirusiniai vaistai būtų veiksmingi gydant pleurodiniją, todėl pacientai paprastai gauna priešuždegiminius vaistus simptomams palengvinti, kol virusas trunka nuo vienos iki dviejų savaičių.
CVB yra plačiai paplitęs virusas, tačiau dauguma žmonių turi pakankamai stiprią imuninę sistemą, kad patogenas nesukeltų rimtų komplikacijų, tokių kaip pleurodinija. Didžiausia rizika susirgti pleurodinija yra mažiems vaikams ir žmonėms, turintiems imunodeficito sutrikimų. Infekcija labiausiai paplitusi atogrąžų regionuose ir vietovėse, kuriose vasaros sezonas yra karštas ir drėgnas. Žmogus gali užsikrėsti įkvėpęs oru plintančių patogenų arba nurijęs užkrėsto maisto ar gėrimų. Virusas yra labai užkrečiamas, todėl galimos epidemijos, jei užsikrėtę pacientai nėra karantinuojami ir nedelsiant gydomi.
Pirmieji CVB infekcijos simptomai paprastai yra karščiavimas, pykinimas, vėmimas ir pilvo spazmai. Jei pažeidžiami plaučiai, žmogui gali prasidėti sausas kosulys ir skaudėti gerklę. Kai CVB pasiekia raumeninį audinį išilgai šonkaulių, jis sukelia susitraukimus ir uždegimą, dėl kurio iš karto atsiranda beveik nepakeliamo skausmo pojūtis. Epizodai paprastai trunka trumpiau nei vieną minutę, bet gali kartotis kelis kartus per valandą. Sunkūs epizodai gali sukelti kvėpavimo pasunkėjimą, galvos skausmą ir galbūt sąmonės netekimą.
Greitosios medicinos pagalbos gydytojai gali diagnozuoti pleurodiniją, tirdami kraujo, išmatų ir gleivių mėginius, ar nėra CVB. Krūtinės ląstos rentgeno spinduliai taip pat paprastai atliekami siekiant įsitikinti, kad krūtinės skausmai nėra susiję su kitomis priežastimis. Vaizdo testai taip pat gali atskleisti bet kokį rimtą plaučių, širdies raumens ar skeleto raumenų pažeidimą.
Kadangi CVB yra užkrečiama, pacientai paprastai yra karantinuojami steriliose patalpose, kai patvirtinamos diagnozės. Gydytojai gali skirti intraveninių arba geriamųjų vaistų nuo uždegimo, tokių kaip naproksenas ir ibuprofenas, kad sumažintų raumenų audinio uždegimą ir sumažintų ūminį skausmą. Priešuždegiminiai vaistai nepanaikina viruso, tačiau gali žymiai sumažinti sugriebimo raumenų priepuolių sunkumą ir dažnumą. Pacientams nurodoma gerti daug skysčių ir keletą dienų pailsėti, kad jų organizmas turėtų laiko pasveikti. Dauguma pleurodinijos atvejų išnyksta maždaug per savaitę, nesukeliant ilgalaikių sveikatos problemų.