Status astmaticus – tai gyvybei pavojingas ūminis astmos priepuolis, kurio nepalengvina nei inhaliatoriai, nei kitos įprastos gydymo priemonės. Kvėpavimo takai uždegami ir susiaurėja tiek, kad kvėpavimas tampa labai sunkus, o asmuo gali prarasti sąmonę, jei ši būklė nebus išspręsta nedelsiant. Patekęs į greitosios pagalbos skyrių, pacientui paprastai suteikiamas deguonis ir į veną leidžiami vaistai kvėpavimo takams atnaujinti. Po neatidėliotino gydymo specialistas gali paskirti vaistus simptomams valdyti ir informuoti pacientą apie būdus, kaip išvengti būsimų priepuolių.
Astma yra labai dažna suaugusiųjų ir vaikų būklė. Alergenai, šaltas oras ar intensyvus fizinis krūvis dirgina kvėpavimo takus ir sukelia imuninės sistemos atsaką, kuris sukelia uždegimą ir susiaurėjimą. Dauguma žmonių, sergančių astma, atleidžia nuo ūminių priepuolių vartodami bronchus plečiančius vaistus, įkvepiamus ar geriamuosius vaistus, kurie palengvina uždegimą ir leidžia plėsti kvėpavimo takus. Tačiau astmatinės būklės atveju kvėpavimo takai nereaguoja į bronchus plečiančius vaistus. Patinimas ir susiaurėjimas linkę pablogėti per kelias minutes ar valandas.
Asmuo, patyręs astminę būklę, gali patirti stiprų spaudimą krūtinėje, dusulį, nerimą ir sumišimą. Iš pradžių gali atsirasti kosulys ar švokštimas, o būklei pablogėjus, lūpos ir oda gali pamėlynuoti. Negydomas deguonies trūkumas plaučiuose ir kraujyje gali sukelti galvos svaigimą, motorinių įgūdžių praradimą ir sąmonės netekimą. Asmuo, sergantis astma, turi būti kuo greičiau apžiūrėtas greitosios medicinos pagalbos skyriuje, kad būtų išvengta mirtinų komplikacijų.
Greitosios pagalbos skyriuje gydytojai gali leisti deguonies ir skysčių, kad pacientas būtų stabilus. Gydytojas paprastai atlieka arterinio kraujo dujų tyrimą, kad įvertintų deguonies ir anglies dioksido kiekį kraujyje. Atliekant arterinio kraujo dujų tyrimą, švirkštu iš arterijos paimamas kraujo mėginys, kurį vėliau analizuoja laboratorijos ekspertai. Gydytojas taip pat gali atlikti krūtinės ląstos rentgenogramą, kad nustatytų pneumonijos, kliūčių ir kitų būklių, kurios gali apsunkinti gydymą, požymių.
Initial treatment measures for status asthmaticus involve administering intravenous bronchodilators and oral steroids to help open the airways. An unresponsive patient may be placed on a mechanical ventilator to prevent total lung failure. Once inflammation subsides and the patient can breathe on his or her own, specialists can conduct additional diagnostic tests to check for permanent damage to the respiratory tract.
Dauguma žmonių, kuriems suteikta skubi pagalba dėl astmos būklės, visiškai pasveiksta. Prieš išeidamas iš ligoninės pacientas dažniausiai susitinka su specialistu, kuris gali nustatyti jo astmos priežastis ir pasiūlyti būdus, kaip geriau jų išvengti. Paprastai pacientui kasdien skiriami geriamieji vaistai, padedantys suvaldyti simptomus, ir didelio stiprumo bronchus plečiantis inhaliatorius, naudojamas, jei įvyksta kitas priepuolis.