Hepatitas yra būklė, sukelianti kepenų uždegimą. Šią būklę dažnai sukelia įvairūs hepatito viruso tipai. Tai apima hepatito A virusą (HAV), hepatito C virusą (HCV), hepatito E virusą (HEV), hepatito B virusą (HBV) ir hepatito D virusą (HDV). Kraujo tyrimas siekiant diagnozuoti ir valdyti šių virusų infekciją apima įvairius hepatito serologinius tyrimus. Šių hepatito serologinių tyrimų pavyzdžiai yra hepatito A serologiniai, hepatito C serologiniai ir hepatito B serologiniai tyrimai.
Kai pacientas serga hepatito viruso sukelta infekcija, organizmas gamina ląsteles, vadinamas antikūnais. Šie antikūnai yra sukurti kovoti su specifiniu viruso tipu, kuris sukėlė infekciją. Hepatito serologijoje paprastai tiriami du antikūnų potipiai – IgG ir IgM. IgM buvimas dažnai rodo neseniai įvykusią arba tebesitęsiančią infekciją, o IgG dažnai atskleidžia buvusią infekciją arba infekciją, kuri jau išnyko.
Infekcija HAV paprastai skatina imuninę sistemą išskirti specifinius antikūnus, žinomus kaip anti-HAV. Hepatito A serologijoje dažnai naudojami anti-HAV ir IgM anti-HAV testai. Anti-HAV testas paprastai nustato antikūnų prieš HAV buvimą, tačiau jis negali nurodyti, ar tai neseniai užsikrėtusi infekcija, ar išspręsta. Kita vertus, IgM anti-HAV testas gali būti naudojamas diagnozuoti neseniai užsikrėtusią arba ūminę hepatito A infekciją.
HBV yra keletas medžiagų, kurios skatina organizmą gaminti specifinius antikūnus prieš juos. Pavyzdžiai yra antikūnai prieš HBV paviršiaus antigeną (Hbs), pagrindinį antigeną (Hbc) ir e antigeną (Hbe). Hepatito serologija dėl HBV infekcijos apima keletą testų, tokių kaip anti-HBs, anti-HBc, IgM anti-HBc ir anti-HBe, be kita ko. Šie serologiniai tyrimai dažnai atliekami siekiant nustatyti esamą ar buvusią HBV infekciją, nustatyti, ar infekcija yra ūmi ar lėtinė, įvertinti infekcijos sunkumą ir stebėti gydymą. Po vakcinacijos nuo hepatito B viruso dažnai atliekamas anti-HBs testas, siekiant patikrinti, ar organizmas sukūrė reikiamų antikūnų, reikalingų kovai su viruso infekcija.
Hepatito serologija HCV nustatymui apima anti-HCV testą. Šis testas dažnai nustato ūminę ir ilgalaikę HCV infekciją. Taip pat yra anti-HDV ir anti-HEV, skirtos atitinkamai hepatito D ir E viruso infekcijai nustatyti.
Šie hepatito serologiniai tyrimai paprastai atliekami naudojant kraujo mėginį iš pacientų, įtariamų užsikrėtusių hepatitu, venų. Dažni simptomai, kuriuos dažniausiai pasireiškia paveikti pacientai, yra pykinimas, apetito praradimas, karščiavimas ir skausmas viršutinėje dešinės pilvo dalyje. Kai kuriems pacientams taip pat gali išsivystyti gelta – būklė, dėl kurios akys ir oda pagelsta. Be hepatito serologinio tyrimo, taip pat gali būti atliktas kepenų funkcijos tyrimas.