Tuštinimasis yra veiksmas, apie kurį kartais kikena maži vaikai ir kuris paprastai laikomas tabu mandagiame pokalbyje. Taip pat žinomas kaip tuštinimasis – ir įvairiais žargoniniais terminais – tuštinimasis yra tiesiog galutinis virškinimo veiksmas. Būtent šio veiksmo metu iš organizmo pašalinamos kietos arba pusiau kietos atliekos. Pašalintos atliekos yra žinomos kaip išmatos, išmatos arba išmatos.
Kadangi virškinimo traktas nuolat dirba, organizmai visada yra vienu žingsniu arčiau tuštinimosi. Maistas, kuris yra virškinamas, nuolat stumiamas per plonąją ir storąją žarnas. Nors plonoji žarna sugeria maistines medžiagas iš maisto, storoji žarna sugeria daugiausia druskos ir vandens. Netrukus organizmui pavalgius pradeda dirbti virškinamojo trakto raumenys. Jie plečiasi ir susitraukia, todėl maistas pradeda eiti per virškinamąjį traktą.
Storoji žarna yra padalinta į penkias skirtingas dalis. Jį sudaro akloji žarna, kylanti dvitaškis, besileidžianti dvitaškis, skersinė dvitaškis ir sigmoidinė dvitaškis. Gaubtinės žarnos sienelės raumenys susitraukia, kad išmatų medžiaga būtų išsiųsta į tiesiąją žarną, kur jos saugomos tol, kol jas galima pašalinti iš organizmo. Šie raumenų susitraukimai vadinami peristaltika.
Kai išmatos pasiekia tiesiąją žarną, tiesiosios žarnos sienelės plečiasi. Tada tiesiojoje žarnoje suaktyvinami tempimo receptoriai, o išmatos patenka į analinį kanalą. Kai tai įvyksta, jaučiamas poreikis tuštintis. Dauguma žmonių sugeba sulaikyti savo išmatas, kol pasiekia tualetą. Tai pasiekiama priveržus išorinį sfinkterį ant išangės. Kitiems, įskaitant mažus vaikus, pagyvenusius žmones ir žmones, sergančius tokiomis ligomis kaip nugaros smegenų pažeidimai, gali nepasisekti, o tuštinimasis gali būti nevalingas.
Paskutinis tuštinimosi veiksmas įvyksta, kai išmatos galiausiai pasišalina iš kūno. Kai išoriniai sfinkteriai atsipalaiduoja, raumenų susitraukimai išstumia išmatas iš kūno. Tuštinimosi metu naudojami įvairūs viso kūno raumenys. Jėgą veikia krūtinės raumenys, diafragma, pilvo raumenys ir dubens diafragma. Tuštinimosi metu pakyla kraujospūdis, laikinai nutrūksta ir kvėpavimas.
Jei tuštinimasis neatliekamas, išmatos grąžinamos atgal į storąją žarną, kur pasisavinama daugiau vandens. Jei žmogus per ilgai laukia tuštintis, jam gali užkietėti viduriai. Vidurių užkietėjimas dažniausiai pasireiškia kietomis, sausomis išmatomis, kurios sunkiai išsiskiria, todėl gali prireikti vidurius laisvinančių vaistų. Turintiems dažną vidurių užkietėjimą ir kitų žarnyno problemų gali tekti pasikonsultuoti su gydytoju proktologu. Proktologai gydo pirminių tuštinimosi organų, įskaitant gaubtinę, tiesiąją žarną ir išangę, sutrikimus.