Kas yra ūminis kepenų nepakankamumas?

Ūminis kepenų nepakankamumas – tai greitas paciento kepenų nepakankamumo atsiradimas, kai kepenų funkcija susilpnėja per kelias dienas. Ši būklė yra neatidėliotina medicinos pagalba, todėl pacientą reikės gydyti ligoninėje. Prognozė skiriasi priklausomai nuo priežasties, nuo to, kaip greitai diagnozuojama būklė ir koks gydymas yra prieinamas pacientui. Darbas su specialistais, tokiais kaip hepatologai, gali pagerinti paciento galimybes, nes šie klinikiniai specialistai turi didelę kepenų nepakankamumu sergančių žmonių gydymo patirtį.

Ši būklė yra gana reta. Dažniau pacientai serga lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip alkoholizmas ar hepatito infekcija, dėl kurių lėtai blogėja kepenų funkcija. Šie sumažėjimai gali būti stebimi per mėnesius ir metus, kartu su kitomis sveikatos problemomis, tokiomis kaip gelta, todėl lieka daug laiko medicininei intervencijai. Ūminio kepenų nepakankamumo atveju simptomai pasireiškia greitai ir pacientas paprastai neserga lėtinėmis kepenų ligomis, nors kartais tokiomis ligomis sergantiems pacientams išsivysto ūminis kepenų nepakankamumas.

Nepageidaujamos reakcijos į vaistus kartu su vaistų perdozavimu yra dažnos ūminio kepenų nepakankamumo priežastys. Šia liga sergančių pacientų kepenys yra labai pažeistos, todėl jos tiesiog nustoja funkcionuoti. Jų kūnai nebesugeba sintetinti daugelio pagrindinių baltymų, jiems dažnai išsivysto koagulopatija ir encefalopatija, sukeldami pažinimo sutrikimus ir pakitusį sąmonės lygį.

Kraujo tyrimai parodys nenormalią kraujo chemiją, atspindinčią kepenų funkcijos sutrikimus, o pacientas taip pat gali turėti fizinių simptomų, tokių kaip gelta. Ūminis kepenų nepakankamumas gali sukelti kitų organų nepakankamumą, nes sumažėjus kepenų funkcijai sutrinka medžiagų apykaitos procesai, o kiti organizmo organai nebegali normaliai funkcionuoti. Asmenybės ir sąmonės pokyčiai taip pat yra pagrindinė ūminio kepenų nepakankamumo dalis.

Gydymas priklauso nuo priežasties nustatymo, palaikomojo gydymo teikimo pacientui ir transplantacijos kraštutiniais atvejais, kai aišku, kad paciento kepenys neatsigaus. Yra vaistų, skirtų pašalinti nepageidaujamas reakcijas į vaistus, o pacientams, kurie negali savarankiškai kvėpuoti, gali būti naudojami ventiliatoriai, be to, jiems suteikiama kitų gydymo būdų, skirtų kepenų nepakankamumo simptomams šalinti.

Vaistams, kuriems yra žinoma rizika sukelti nepageidaujamas reakcijas, pvz., ūminį kepenų nepakankamumą, paprastai pateikiami griežti įspėjimai, įspėjantys pacientus apie riziką ir patarimai, kaip saugiai vartoti vaistus. Kartais tik nedidelė dozė sukelia kepenų nepakankamumą, todėl pacientai turi išlikti budrūs dėl ankstyvų įspėjamųjų probleminio šalutinio poveikio požymių.