Balso stygų disfunkcija (VCD), kuri taip pat žinoma kaip paradoksalus balso klosčių judesys, yra sveikatos būklė, kai žmogus patiria nenormalų balso stygų uždarymą. Dėl tokio uždarymo asmuo gali jaustis kaip užspringęs arba gali pasunkėti kvėpavimas. Tai būklė, kuri gali ištikti bet kurio amžiaus žmogų.
Yra keletas balso stygų disfunkcijos požymių, kuriuos gali pastebėti kiti. Asmuo gali turėti lėtinį ar lojantį kosulį. Asmens kvėpavimas gali turėti švilpimo garsą arba jis gali skleisti dusulį, kai bando atgauti kvapą. Jei jis bando kalbėti, bandydamas kalbėti jis gali užkimti arba išgirsti kvapą.
Kiti pastebimi požymiai yra kaklo ir krūtinės atitraukimas, negalėjimas kalbėti arba greitas, paviršutiniškas kvėpavimas. Sunkiu balso stygų disfunkcijos atveju asmuo gali apalpti arba išsivystyti hipoksija, ty deguonies trūkumas kraujyje. Taip pat gali būti cianozės požymių su hipoksija. Dėl to oda gali tapti mėlyna, violetinė arba šviesiai pilka.
Kai asmuo apibūdina balso stygų disfunkcijos simptomus, ji gali pasakyti, kad jai sunku įkvėpti oro arba sunku iškvėpti. Asmenys gali skųstis spaudimu gerklėje arba pranešti apie užspringimo pojūtį. Kai kuriais atvejais gali būti išankstinis įspėjimas apie artėjantį priepuolį ir žmogus gali jausti, kad gerklėje formuojasi gumulas arba jaučiamas aštrus skonis burnoje.
Nors balso stygų disfunkcija yra gana dažna, daugelis greitosios medicinos pagalbos gydytojų ir slaugytojų gali neatpažinti šios būklės. Apie tai buvo rašoma medicinos žurnaluose, tačiau požymiai ir simptomai dažnai imituoja daugybę kitų sąlygų. Balso stygų disfunkcija gali būti klaidingai diagnozuota kaip astma, alerginė reakcija ar net panikos priepuolis. Kai kurie gydymo būdai, pavyzdžiui, vaikų skrandžio refliukso gydymas, gali net sukelti balso stygų disfunkciją.
Jei kam nors ištinka balso stygų disfunkcijos epizodas, reikia nedelsiant gydyti. Tai gali būti įkvepiamas helio ir deguonies mišinys, protarpinė teigiamo slėgio ventiliacija, bronchų inhaliatoriai ar net vaistai nuo nerimo. Norint išvengti priepuolių ateityje, gali prireikti ilgalaikio gydymo. Šie gydymo būdai gali apimti kalbos terapiją, kvėpavimo pratimus ir savihipnoterapiją. Psichoterapija taip pat gali būti rekomenduota siekiant padėti sergantiesiems susidoroti su savo būklės stresu.