Trauminė neuroma yra padidėjusio jautrumo, o kartais ir skausmo sritis, kuri išsivysto po fizinės nervo traumos. Chirurgija yra dažniausia priežastis, tačiau traumines neuromas taip pat gali sukelti įpjovimai, adatos dūriai ir kiti įvykiai. Šios būklės gydymas paprastai apima neurologo įvertinimą ir gali prireikti operacijos, kad būtų pašalintas pažeistas nervas. Tai turi būti daroma atsargiai, kad būtų išvengta situacijos paūmėjimo.
Po traumos nervai bandys ataugti, išsiplės, kad uždengtų arba užpildytų traumos susidariusią spragą. Kartais nervinės ląstelės pradeda augti netvarkingai. Jie greitai ir atsitiktinai atsinaujina, sukurdami nervinių ląstelių sankaupą, kuri šaudo visomis kryptimis, o ne eilę sulygiuotų skaidulų, galinčių sklandžiai siųsti signalus apie pojūčius. Tai trauminė neuroma, dar žinoma kaip amputacijos neuroma, dėl vienos iš dažniausiai pasitaikančių šios būklės priežasčių.
Bet koks spaudimas aplink nervą gali sukelti aštrų, deginantį skausmą ir diskomfortą. Kartais nervai užsidega atsitiktinai, be jokio jutimo ir gali sukelti pacientui fantominius skausmus ir dirginimą. Kai kuriais atvejais neuromos skausmas gali būti stiprus, o dėl lėtinio skausmo pacientas gali patirti emocinį išgyvenimą ir fizinį nuovargį. Neurologas gali įvertinti vietą ir tiksliai nustatyti trauminės neuromos vietą.
Chirurgija, skirta pašalinti paklydusių nervinių skaidulų pluoštą, dažnai yra tinkamiausias ir veiksmingiausias sprendimas. Chirurgas gali atsargiai išpjauti neuromą, o paciento lėtinis skausmas turėtų nustoti. Viena iš galimų operacijos pavojų yra ta, kad trauminė neuroma gali pasikartoti po operacijos, todėl gali prireikti kelių operacijų, kad būtų pašalintos naujos nervų ataugos. Jei jis tampa nuolatinis ir nereaguoja į chirurginį gydymą, gydytojas gali apsvarstyti galimybę, pavyzdžiui, nervų blokus, kad apribotų skausmo signalus arba elektrinę nervo stimuliaciją.
Trauminės neuromos susidarymo priežastys neaiškios. Chirurgai, pakartotinai atliekantys tas pačias procedūras, gali pastebėti, kad kai kuriems pacientams išsivysto neuromos, o kitiems – ne. Tokie augimai gali būti siejami su traumos pobūdžiu, bet nebūtinai, o skirtingi priežiūros režimai neturi didelės įtakos neuromų formavimuisi. Kai kurie žmonės, patyrę smurtinę spontanišką amputaciją, pavyzdžiui, automobilio avarijoje, išgyja be jokių nervinių komplikacijų, tačiau pacientams, kuriems atliekamos įprastinės operacijos su kruopščiai kontroliuojama trauma, gali atsirasti pasikartojančių neuromų.