Angiofibroma yra gerybinis navikas, augantis nosies ertmėje. Šio tipo navikai beveik visada išsivysto paaugliams berniukams ir gali būti vadinami jaunatviška nosiaryklės angiofibroma. Šie navikai nėra vėžiniai ir tik retais atvejais tampa vėžiniais. Nepaisant to, šie gerybiniai navikai gali augti itin greitai ir kartais iš nosies ertmės išplisti į kitas kaukolės dalis.
Dažniausi angiofibromos simptomai yra nosies užgulimas, galvos skausmas, kraujavimas iš nosies, veido patinimas, pasunkėjęs kvėpavimas per nosį ir nosyje skambanti kalba. Vaikams, sergantiems angiofibroma, taip pat gali išsivystyti būklė, vadinama otorėja, kai skystis nuteka iš vienos ar abiejų ausų. Šių nosiaryklės navikų diagnozė paprastai atliekama remiantis medicininiais vaizdiniais tyrimais, tokiais kaip MRT, kompiuterinė tomografija ir rentgeno spinduliai. Vaikui taip pat gali būti atlikta arteriograma – procedūra, leidžianti gydytojui stebėti kraujo tiekimą, kuriuo maitinamas navikas.
Pagrindinė angiofibromų priežastis nežinoma. Kadangi šie navikai išsivysto beveik išimtinai 7–19 metų berniukams, manoma, kad hormonai gali turėti įtakos jų augimui. Genetiniai tyrimai rodo, kad dalyvauja bent vienas genas, kuris, kaip žinoma, vaidina svarbų vaidmenį kelių tipų piktybinių navikų vystymuisi.
Yra trys pagrindiniai nepilnamečių nosiaryklės angiofibromos gydymo būdai: hormonų terapija, spindulinė terapija ir chirurgija. Hormonų terapija apima vaisto, vadinamo flutamidu, vartojimą, kuris blokuoja testosterono receptorius. Šio vaisto aktyvumas yra dar vienas hormoninės būklės priežasties įrodymas. Gydymas flutamidu gali sumažinti navikus daugiau nei 40 procentų.
Kitas šių navikų gydymo būdas yra spindulinė terapija. Nors buvo pranešta, kad spindulinės terapijos išgydymo dažnis siekia iki 90 proc., šis gydymas nėra dažnai naudojamas dėl galimo ilgalaikio šalutinio poveikio vaisingumui. Spindulinė terapija paprastai taikoma tik pasikartojančių navikų atvejais arba kai navikas iš nosies ertmės išplito į kitas kaukolės dalis.
Gali prireikti operacijos, kai auglys išauga pakankamai didelis, kad užblokuotų kvėpavimo takus arba sukelia pakartotinį kraujavimą iš nosies. Kai reikalinga operacija, angiofibromos dydis ir vieta lems chirurginės procedūros, naudojamos ją pašalinant, tipą. Į nosies kanalus, kuriuose yra auglys, dažnai patenkama naudojant Weber-Ferguson pjūvį, kuris yra ilgas pjūvis, padarytas lygiagrečiai vienai nosies pusei.
Kitas chirurginis metodas yra intranazalinė prieiga, kai naudojamas endoskopas, leidžiantis patekti į naviką per nosies takus, nedarant jokių veido pjūvių. Šis endoskopinis metodas tampa vis populiaresnis, nes jis yra daug mažiau invazinis nei kiti chirurginiai metodai ir turi mažiau rizikos bei komplikacijų. Pavyzdžiui, Weber-Ferguson pjūvis gali sukelti laikiną ar nuolatinį skruosto tirpimą – komplikaciją, kurios visiškai išvengiama naudojant intranazalinę endoskopiją.