Kokios yra kūdikių, turinčių Dauno sindromą, ypatybės?

Kūdikiams, sergantiems Dauno sindromu, paprastai būdinga viena ar daugiau iš kelių fizinių savybių, įskaitant plokščias nosis, mažas ausis, žemą raumenų tonusą, neįprastai lanksčius sąnarius ir įstrižai pasvirusias akis. Kai kurie kūdikiai gali turėti papildomų fizinių sutrikimų, tokių kaip širdies ar kitų organų sutrikimai. Vaikams augant gali kilti kitų problemų ir komplikacijų, tačiau šios problemos dažnai žinomos ar suprantamos tik vėliau.

Daugelis kūdikių, sergančių Dauno sindromu, nustatomi prieš gimimą ultragarsu ir amniocenteze. Gali būti pastebėti kūdikio galvos ar veido vystymosi sutrikimai arba amniocentezė gali atskleisti papildomą chromosomą. Vyresnėms nei 35 metų moterims dažnai rekomenduojama atlikti genetinį tyrimą.

Dažniausia ir pastebima kūdikių, sergančių Dauno sindromu, ypatybė yra suplokštėjęs veidas ir nosies sritis. Jų nosys paprastai yra mažos, kaip ir burnos, o jų liežuviai dažnai yra neįprastai dideli, palyginti. Palyginti su kitų kūdikių, akys gali būti labiau migdolinės arba prisimerkusios.

Kūdikiams su Dauno sindromu taip pat gali trūkti raumenų tonuso. Tai gali būti akivaizdu beveik iš karto per pirminį naujagimio tyrimą. Šiems kūdikiams gali būti sunku judėti ar pakelti galvą, o rankos ir kojos gali atrodyti atrofuotos, palaidos arba silpnos. Daugelis Dauno sindromą turinčių kūdikių taip pat turi silpną žindymo refleksą, todėl dėl jų burnos formos gali būti sunkesnis žindymas ar maitinimas iš buteliuko. Tyrimai parodė, kad žindymas yra naudingas kūdikiams, sergantiems Dauno sindromu, nes žindymo judesiai, išmokti sustiprinti žandikaulio raumenis.

Kai kurie kūdikiai turi ryškesnes Dauno sindromo savybes nei kiti. Gimimo metu paprastai būna fizinių požymių, tačiau diagnozei patvirtinti paprastai reikia atlikti papildomus tyrimus. Kai kurie kūdikiai taip pat gimsta su papildomais vidiniais sutrikimais, todėl svarbu greitai diagnozuoti, kad bet koks gydymas būtų pradėtas kuo greičiau.

Vaikai, turintys Dauno sindromą, gali turėti tam tikrų kitų bruožų, tačiau jie dažnai atrandami tik vėliau, kai jie vystosi. Pavyzdžiui, daugelis vaikų, sergančių Dauno sindromu, turi lengvą ar sunkų protinį atsilikimą. Ankstyva intervencija ir gydymas su konsultantu ir specialiojo ugdymo mokytojais dažnai yra labai svarbūs siekiant užtikrinti, kad kiekvienas vaikas vystytųsi iki galo.