Ostomija yra chirurgo sukurta skylė kūne, pro kurią gali praeiti išmatos. Pasitaiko atvejų, kai gydytojui būtina pašalinti arba apeiti gaubtinę žarną ar šlapimo pūslę. Tokiais atvejais žmogaus atliekos pašalinamos naudojant ostomiją. Paprastai skylės galas, vadinamas stoma, atnešamas į pilvo sieną. Terminas ostomija taip pat gali būti naudojamas kaip priesaga apibūdinti, kurioje kūno dalyje buvo atlikta operacija.
Ostomija dažnai sukuriama tais atvejais, kai operacija pagerintų žmogaus gyvenimo kokybę. Pavyzdžiui, stoma gali būti naudojama chirurginei žaizdai ar gaubtinės žarnos sužalojimui išgydyti. Storojoje žarnoje saugomos atliekos, prieš jas pašalinant, o gaubtinės žarnos sužalojimas gali būti užterštas išmatomis. Tokiais atvejais chirurgas gali sukurti ostomiją virš šios srities, kad gaubtinė žarna išgytų. Šio tipo ostomija dažnai yra grįžtama.
Ostomijos gali būti atliekamos įvairiose kūno vietose. Trys paplitę tipai yra kolostomija, ileostomija ir urostomija. Kolostomija atliekama storojoje žarnoje, ileostomija – paskutinėje plonosios žarnos dalyje ir urostomija, kad šlapimas galėtų apeiti šlapimo pūslę. Šioms procedūroms taip pat dažnai prireiks stomos, dažniausiai pilvo srityje, dešinėje arba kairėje nuo bambos.
Urostomija dažnai naudojama šlapimo pūslei apeiti. Tokio tipo stomos atveju dalis plonosios žarnos arba storosios žarnos dalis pašalinama ir naudojama stomai gaminti. Prie šios stomos pritvirtinta šlaplė, leidžianti šlapimui apeiti šlapimo pūslę ir ištekėti iš kūno. Ileostomija yra skylė, vedanti iš paskutinės plonosios žarnos dalies į stomą. Šiuo atveju stoma paprastai yra dešinėje bambos pusėje.
Kolostomijos stomos dažnai yra kairėje bambos pusėje, tačiau kartais jos gali būti ir dešinėje. Kai yra kairėje pusėje, atliekoms sulaikyti reikia maišo. Jei stoma dešinėje pusėje, dažniausiai reikia tik įkloto. Kartais kolostomijoje reikia dviejų stomų. Tokiais atvejais viena stoma pašalina atliekas, o kita – gleives.