Kas sukelia Potto ligą?

Poto liga, kuri taip pat žinoma kaip Poto ėduonis, Davido liga ir Poto kreivumas, yra medicininė stuburo būklė. Asmenys, kenčiantys nuo šios būklės, paprastai patiria nugaros skausmą, naktinį prakaitavimą, karščiavimą, svorio kritimą ir anoreksiją. Jiems taip pat gali atsirasti stuburo masė, dėl kurios atsiranda dilgčiojimas, tirpimas arba bendras kojų raumenų silpnumo jausmas. Dažnai su liga susijęs skausmas priverčia sergantįjį vaikščioti vertikaliai ir kietai.

Ši būklė atsiranda, kai slanksteliai tampa minkšti ir griūva, kai sunaikinamas kaulas, o tai paprastai sukelia Mycobacterium tuberculosis. Dėl to žmogui dažnai išsivysto kifozė – ryškus viršutinės nugaros dalies išlinkimas, dėl kurio atsiranda kuprotas. Tai dažnai vadinama Potto kreivumu. Kai kuriais atvejais asmeniui taip pat gali išsivystyti paralyžius, vadinamas Pott’o paraplegija, kai dėl kreivumo pažeidžiami stuburo nervai.

Asmuo, sergantis Pott’o liga, gali patirti papildomų komplikacijų dėl kreivumo. Pavyzdžiui, infekcija gali lengviau plisti iš paravertebralinio audinio, todėl gali atsirasti pūlinių. Nepriklausomai nuo galimų komplikacijų, liga paprastai plinta lėtai ir gali tęstis mėnesius ar metus.

Asmuo, kuriam diagnozuota ši liga, gali turėti įvairių gydymo galimybių. Jis arba ji gali naudoti skausmą malšinančius vaistus ir vaistus nuo tuberkuliozės, kad suvaldytų infekciją. Taip pat gali prireikti imobilizuoti ligos paveiktą stuburo sritį arba žmogui gali tekti atlikti operaciją, kad būtų nusausinti susiformavę pūliniai arba stabilizuotas stuburas.

Kadangi Pott ligą sukelia bakterinė infekcija, prevencija yra įmanoma tinkamai kontroliuojant. Geriausias būdas apsisaugoti nuo šios ligos – sumažinti arba panaikinti tuberkuliozės plitimą. Be to, šios bakterijos tyrimas yra svarbi prevencinė priemonė, nes tie, kuriems nustatytas išgrynintas baltymų darinys (PPD), gali vartoti vaistus, kad liga nesivystytų. Tuberkulino odos testas yra labiausiai paplitęs infekcijos patikrinimo metodas, tačiau ligai patvirtinti taip pat gali būti naudojami kraujo tyrimai, kaulų skenavimas, kaulų biopsijos ir rentgenogramos.